…Nie należy zapominać, że demokracja to jeszcze nie wolność. Demokracja to tylko równość. Dopiero liberalizm jest ­wolnością. Połączenie równości z wolnością ma wreszcie stwarzać ów ideał, który wszyscy pragniemy osiągnąć. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

...Tiesa yra nežinoma ir, galimas daiktas, dabartinėje žmonių rūšies išsivystymo stadijoje niekada nebus pažinta. Tačiau tauriausias šios rūšies bruožas yra įgimtas poreikis ieškoti tiesos. Šis poreikis liudija mūsų rūšies „sudvasinimą“, išreikštą jos kultūroje, todėl visos išorinės sąlygos, valstybinės santvarkos, t. y. idėjos, draudžiančios arba tik apribojančios teisę ieškoti tiesos, automatiškai tampa žmogiškosios kultūros priešais. Józef Mackiewicz. „Jeigu būčiau chanas…“ Kultura, 1958.

Pažįstu nemažai žmonių, kurie gruodžio-vasario mėnesiais kenčia nuo „alergijos“ žiemai. Jie ne tik ilgisi karštų vasaros orų ir saulės, bet net trumpų dienų tamsą praskaidrinantis sniegas jiems nepakelia nuotaikos. Man – atvirkščiai, aš iš tų, kurie su šalčiu draugauja, jei tik yra sniego.

Poetiškai apie sniegą esame įpratę kalbėti (girdėti) kaip apie „minkštą, baltą žemę užklojantį patalą“, paslepiantį rudens tamsą, purvą ir nykumą. Aš vėlgi pasijaučiu lyg gyvenanti aukštyn kojom, nes imu stebėti, ką gi iškritęs sniegas atidengia (ypač pirmomis dienomis, kai po devynių mėnesių pertraukos esame nuo jo atpratę).

TV3 televizijoje uždraustą Rūtos Janutienės laidą „Paskutinė instancija“ galime laikyti jau ketvirta žurnalistine auka, kritusia po skleidžiamo nepalankaus požiūrio apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Pilietiniam portalui Tiesos.lt skirtas žinomo filosofo komentaras.
Šiemet kaip niekad daug, labai aistringai, o dažnai net ir agresyviai kalbama apie valdžią ir politiką. O tai iškalbingiausiai liudija žmonių nusivylimą valdžia ir bene patį didžiausią jos atitrūkimą nuo visuomenės per visus nepriklausomybės metus. Nusivylimas visada atsiranda iš nepatenkintų lūkesčių, o atitrūkimas reiškia, kad valdžia ima elgtis taip, tarytum ji būtų visiškai nepriklausoma nuo visuomenės valios ir dirbtų tik dėl savęs. Tie dalykai tarpusavyje susiję. Bet ne nusivylimas pagimdo valdžios atitrūkimą, o atitrūkimas – nusivylimą.

Trečiadienį didžiausias Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ išspausdino interviu su Kovo 11 - osios Akto signataru, buvusiu Valdo Adamkaus patarėju Česlavu Okinčicu.

Lietuva yra NATO, Europos Sąjungos narė, bet prezidento rinkimai parodė, kad ji iš esmės suskilo pusiau.
Vienoje pusėje – V. Adamkų parėmę žmonės, patenkinti nepriklausomybe ir ekonominėmis bei demokratinėmis permainomis.
Kitoje pusėje atsidūrė Lietuvos tikrove nusivylęs elektoratas, balsavęs už K. Prunskienę. Ją palaikė neseniai pašalintas prezidentas R. Paksas ir – netiesiogiai populiariausias Lietuvoje populistas Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas.

-    Kodėl iškart pusiau? Prezidento rinkimuose dalyvavo labai mažai rinkėjų  - tik apie 50 procentų balso teisę turinčių piliečių. Vadinasi, K. Prunskienę parėmė ne daugiau kaip 20 proc. Lietuvos gyventojų.
Be to, nėra jau taip akivaizdu, jog V. Uspaskichas palaikė K. Prunskienę. Jo Darbo partija oficialiai nerėmė nė vieno kandidato, o jis pats visą rinkimų vakarą praleido V. Adamkaus štabe. Pagaliau V. Uspaskichas ne kartą pareiškė, jog Lietuvai būtų geriau, jei prezidentu taptu V. Adamkus. Tikriausiai todėl V. Adamkus nugalėjo Kėdainiuose – V. Uspaskicho mieste.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com