…My, Wilnianie…(…) Tuśmy wrośli od wieków, w tę Ziemię Wileńską i nikt jej obrazu z serca nam wyrwać nie jest w stanie. I po największej nawet burzy, ci z nas, co się ostali, zdrowi czy ranni, z okopów, lasu czy piwnic, z zagranicy, czy tylko z domu, wrócimy do swej ziemi i będziemy ją orać. Józef Mackiewicz. Gazeta Codzienna, 1939

Lietuvai pagražinti draugija, Vilnius 2013-03-04

Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Pilietinė iniciatyva
Dėl šventinio sambūrio Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną


Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo programa, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimui, priėjome prie išvados, kad iškilmingai daliai, kuri vyks šiais metais Kovo 11-osios Akto salėje, trūksta vietos glaudesniam visuomenininkų ir valstybinių institucijų atstovų susibūrimui. Vertindami laikotarpį Lietuvoje nuo 1988 metų vasaros iki 1990 m. kovo 11-osios, negalime pamiršti to betarpiško žmonių būriavimosi reikšmės Tautos susitelkimui, kuris svarbus ne tik okupacijos, bet ir nepriklausomybės sąlygomis.

I. Žvilgsnis į miestą ir gyventojus
Kažkada Vilnius turėjo savo nepakartojamą, originalų, būdingą, išskirtinį veidą, kurį matydami šiandien labai džiaugtumėmės; bet ką darysi, kai dabar, kaip ir didžioji dalis miestų ir miestelių, kuriems ypatinga geografinė padėtis, savarankiški prekybiniai santykiai, svetimšalių antplūdis neteikia individualaus veido, jie panašūs į daugelį ir daugelį kitų, ir niekuo ypatingu neišsiskiria.

Estijos atotrūkis nuo Lietuvos daugeliu socialinių ir ekonominių parametrų žeidžia kai kuriuos mūsų politikus. Vietoj to, kad darytų išvadas ir gerąją kaimynų patirtį taikytų savo šalyje, jie elgiasi kaip stručiai: smeigia galvas į smėlį ir tvirtina nieko nematą.

2013 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyko oficialus susitikimas, kurio metu Teisingumo ministras Juozas Bernatonis su Galimybių akademijos vadovu Olegu Beriozovu pasirašė susitarimą dėl teisingumo ministro globos suteikimo projektui ,,Galimybių akademija”.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarta Galimybių akademijos strategijos, ateities perspektyvos ir vystymosi kryptys. Teisingumo ministras suinteresuotas šio projekto plėtros darbais, pagal visas turimas galimybes planuoja prisidėti prie projekto koncepcijos tobulinimo ir dalyvauti Galimybių akademijos renginiuose. (...)

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ padėtis nebuvo lengva jau nuo 1920 10 09, kada Lenkijos valstybės kariuomenės dalis, vadovaujama generolo Liucijano Želigovskio, okupavo ir aneksavo Vilniaus kraštą, tačiau reikia pripažinti, kad iki 1923 „Rytas“ pats steigdavo mokyklas ir skirdavo mokytojus, o tik paskui pranešdavo valdžios pareigūnams1. Tikrieji lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ vargai prasidėjo nuo 1923 metų ir kasmet Lenkijos valdžios, siekusios įvykdyti užsibrėžtą tikslą − sulenkinti Vilniaus krašto gyventojus, spaudimas draugijai stiprėjo.

Pirmiausia, nuo 1923 metų Vilniaus apygardos švietimo kuratorija (įstaiga, prižiūrinti mokyklų veiklą, maždaug atitinkanti dab. Švietimo m-jos skyrius) ėmė reikalauti koncesijų (leidimų) mokykloms. Jų reikėdavo gauti atskirai kiekvienai mokyklai ir galiodavo ji metus (tik nuo 1927−1928 metų kuratorija pradėjo duoti neterminuotas koncesijas)2.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com