LIETUVIŠKAI

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kviesdama prisijungti prie naujos pilietinės iniciatyvos „Neužmirštuolė“, skirtos Sausio 13-ajai atminti, ragino: „Kol prisimename, niekas negali atimti Lietuvos laisvės ir iškreipti mūsų istorijos.“
Laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai, siekdami prisiminti neiškraipytą Lietuvos istoriją, primena: Lietuvos valdžia, ką tik vieningai smerkusi sovietų agresiją prieš taikius, laisvę ir tiesos žodį gynusius žmones sausio 13-ąją, daugiau nei pusantrų metų vengia įvertinti besaikį smurto naudojimą prieš taikius piliečius Kauno priemiestyje, atsisako atskleisti, kas ir kam įsakius 2012-ųjų gegužės 17-ąją surengė Garliavos antpuolį.

Czytaj więcej: Sausio 17-ąją S. Daukanto aikštėje akcija „Neužmiršim, nesitrauksim“ piliečiai primins Lietuvos...

Darbo partijos įkūrėjas V.Uspaskichas ar bent jau jo marionetė L.Graužinienė prarado formą: nemato po akimis gulinčio ir vis besipučiančio pagalio, kuriuo galėtų vis skaudžiau mušti prezidentę D.Grybauskaitę. O gal mato, bet sąmoningai jo nepakelia. Amsi tik Darbo partijos kandidatas į prezidentus A.Paulauskas, bet jo balsas toks silpnas, kad nepasiekia ne tik dangaus, bet ir jo naujosios partijos eilinių ausų.

Niekuomet neklystanti prezidentė D.Grybauskaitė neišvengiamai priėjo tą liepto galą, kurį prieina kiekvienas neklystantis politikas: tapo bent jau Lietuvos bamba, kuriai nesvarbi nei visuomenė, nei įstatymai. Jeigu įstatymų neįmanoma pakeisti, juos reikia apeiti.

Czytaj więcej: Dalia Grybauskaitė ir Viktoras Uspaskichas – ar jie kuo nors skiriasi?

Lietuvos žmonių iniciatyva surinkta 320 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų. Jais reikalaujama surengti referendumą dviem tautos egzistencijai ir demokratijos plėtrai gyvybiškai svarbiais klausimais: pripažinti Lietuvos piliečiams išimtinę nuosavybės teisę į Lietuvos žemę ir sumažinti piliečių iniciatyva rengiamų referendumų kvotą iki 100 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Tai, kad surinktas toks didžiulis parašų skaičius, rodo, jog Lietuvos žmonių noras ir teisė dalyvauti šalies valdyme, apginti teisę į savo istorinius namus yra suvokta kaip ypatingos svarbos klausimai. Tačiau prieš šią tautos valią šiandien bandoma ne tik vesti antidemokratinę ir antikonstitucinę propagandą, bet ir ją blokuoti įvairių formalumų priedanga, kad valdžios institucijos ir toliau išsaugotų antidemokratinę monopolinę teisę spręsti visus svarbiausius tautos ir valstybės gyvenimo klausimus nedalyvaujant pačiai tautai ir nušalinant ją nuo šalies ateities kūrimo.

Czytaj więcej: Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Respublikos Prezidentę, Europarlamentarus ir į visus...

Lietuvos piliečiams vis sunkiau sekasi suprasti tradicinių partijų elgesį. Socialdemokratai vis rečiau gina socialinį teisingumą, liberalai – laisvę, o Tėvynės sąjunga – tautą. Kodėl? Kokiomis vertybinėmis nuostatomis remdamiesi priima sprendimus mūsų politikai? Ar Sąjūdžio metais gintos vertybės – tautos savarankiškumas, Lietuvos žemė, piliečių laisvė – išlieka brangintinos ir gintinos šiandien?

Tiesos.lt portalo redaktorė Ramutė Bingelienė kelia šiuos klausimus pirmajam atkurtos Lietuvos Respublikos vadovui, Tėvynės sąjungos garbės pirmininkui, Europos Parlamento nariui, profesoriui Vytautui Landsbergiui.

Czytaj więcej: Vytautas Landsbergis: Tautos nereikia fetišizuoti – ji balsavo už komunistus

„…mūsų požiūris į kaimynystėje gyvenančias tautas: kupinas paniekos, puikybės ir tamsumo. Nepriklausoma Ukraina mūsų ateičiai yra svarbesnė negu įstojimas į NATO. Nes be Ukrainos Rusija niekada nebus imperialistinė valstybė. Tuo tarpu Lenkijos visuomenė skleidžia pasauliui, kur tik gali, antiukrainietiškas fobijas“. Jerzy Giedroyc.

Prieš pat Liublino Unijos sudarymą ir po jos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija, šiandien priklausanti Ukrainai, atsidūrė tuometės Lenkijos Karalystės oligarchų, kurie iki Unijos įsigyti žemės LDK teritorijoje neturėjo teisės, valdžioje. Vytautas Didysis ir jo įpėdiniai tose toli nuo sostinės esančiose teritorijose tvarkėsi pagal žinomą posakį – leben und leben lassen (gyventi ir leisti gyventi kitiems), o lenkų oligarchai po Unijos laikė rytų slavus veikiau „pospólstwo”, „czerń” ir „bydło”. Ukrainos žemių gyventojai buvo engiami ir verčiami nepakeliamai dirbti šlėktoms ir magnatams, turėjusiems milžiniškas žemės valdas su tūkstančiais baudžiauninkų. Apskritai vos keliolika magnatų giminių valdė daugiau kaip 80 proc. Ukrainos žemių, įtrauktų į vadinamąjį padūmės registrą.