…My, Wilnianie…(…) Tuśmy wrośli od wieków, w tę Ziemię Wileńską i nikt jej obrazu z serca nam wyrwać nie jest w stanie. I po największej nawet burzy, ci z nas, co się ostali, zdrowi czy ranni, z okopów, lasu czy piwnic, z zagranicy, czy tylko z domu, wrócimy do swej ziemi i będziemy ją orać. Józef Mackiewicz. Gazeta Codzienna, 1939

Lietuvos piliečiams vis sunkiau sekasi suprasti tradicinių partijų elgesį. Socialdemokratai vis rečiau gina socialinį teisingumą, liberalai – laisvę, o Tėvynės sąjunga – tautą. Kodėl? Kokiomis vertybinėmis nuostatomis remdamiesi priima sprendimus mūsų politikai? Ar Sąjūdžio metais gintos vertybės – tautos savarankiškumas, Lietuvos žemė, piliečių laisvė – išlieka brangintinos ir gintinos šiandien?

Tiesos.lt portalo redaktorė Ramutė Bingelienė kelia šiuos klausimus pirmajam atkurtos Lietuvos Respublikos vadovui, Tėvynės sąjungos garbės pirmininkui, Europos Parlamento nariui, profesoriui Vytautui Landsbergiui.

„…mūsų požiūris į kaimynystėje gyvenančias tautas: kupinas paniekos, puikybės ir tamsumo. Nepriklausoma Ukraina mūsų ateičiai yra svarbesnė negu įstojimas į NATO. Nes be Ukrainos Rusija niekada nebus imperialistinė valstybė. Tuo tarpu Lenkijos visuomenė skleidžia pasauliui, kur tik gali, antiukrainietiškas fobijas“. Jerzy Giedroyc.

Prieš pat Liublino Unijos sudarymą ir po jos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija, šiandien priklausanti Ukrainai, atsidūrė tuometės Lenkijos Karalystės oligarchų, kurie iki Unijos įsigyti žemės LDK teritorijoje neturėjo teisės, valdžioje. Vytautas Didysis ir jo įpėdiniai tose toli nuo sostinės esančiose teritorijose tvarkėsi pagal žinomą posakį – leben und leben lassen (gyventi ir leisti gyventi kitiems), o lenkų oligarchai po Unijos laikė rytų slavus veikiau „pospólstwo”„czerń” ir „bydło”. Ukrainos žemių gyventojai buvo engiami ir verčiami nepakeliamai dirbti šlėktoms ir magnatams, turėjusiems milžiniškas žemės valdas su tūkstančiais baudžiauninkų. Apskritai vos keliolika magnatų giminių valdė daugiau kaip 80 proc. Ukrainos žemių, įtrauktų į vadinamąjį padūmės registrą.

Lapkričio 29 d. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Zigmo Vaišvilos ir Referendumo dėl Lietuvos žemės ir valstybės susigrąžinimo iniciatyvinės grupės narių Romo Kaulinio, Elonos Stasiūnaitės ir Julius Pankos spaudos konferencija „Susigrąžinkime Žemę ir Valstybę! (parašų referendumui rinkimo rezultatai)“.

Kadenciją baigęs provakarietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka sako, jog Europos Sąjungos keliamos sąlygos Ukrainai neadekvačios dabartinei situacijai, ir nuošalyje paliktas pagrindinis - geopolitinis - Europos ateities klausimas.

Pasak V.Juščenkos, Europos Sąjungos (ES) reikalavimai asociacijos sutarčiai yra pernelyg techninio pobūdžio, o Bendrijos ir Ukrainos dialogo pauzė pastaruosius kelerius metus lėmė, kad šalis pasuko suartėjimo su Rusija kryptimi.

Neseniai įvykusiame Darbo partijos suvažiavime buvo nuspręsta, kad šios partijos remiamas kandidatas artimiausiuose prezidento rinkimuose bus Artūras Paulauskas. Nepaisant to, kad visiems žinoma, jog A. Paulauskas šių rinkimų laimėti negali, nes rinkėjų antrą kartą šūkiu Nusipelnėme gyventi geriau suvilioti niekaip nebepavyks. Į akis krinta ir tai, kad V. Uspaskich, užuot parėmęs numatomą skelbti bendrą valdančiosios koalicijos kandidatą, iškėlė A. Paulauską nepaprastai skubotai ir pirmas.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com