Kiekvienas ekonomistas nesunkiai pateiktų pelno apibrėžimą. Vieni galbūt tai apibūdintų kaip gautas pajamas, atskaičius išlaidas, kiti – kaip pajamų dalį, viršijančią sąnaudas.Vienokia ar kitokia pelno apibrėžtis savo esme kalba apie tą patį, todėl, manytina,jog tai daug kam suprantama. Be to, pelno piniginė išraiška buhalteriškai paskaičiuojama, dėl to ji įgauna konkrečias skaitines reikšmes ir dėl to nekelia didesnių abejonių. Tačiau, susidūrus su viršpelnio sąvoka, gali kilti nesibaigiantys debatai. Kodėl?

Czytaj więcej: Kas yra viršpelnis ir kaip jį apmokestinti?

Mūsų Vyriausybėje nesibaigia kalbos apie nekilnojamojo turto apmokestinimą. Nesu tikras ar mes nesuprimityvinome savo požiūrio į apmokestinimo objektus, vienpusiškai galvodami, jog vertybės, duodančios pajamas, yra tik daiktinės kilmės. Manau, kad informacinių technologijų amžiuje informacinės vertybės duoda didesnius pelnus, negu jie gaunami iš daiktinės nuosavybės. Svarbu dar ir tai, kad apmokestindami daiktines pajamas mes apiplėšinėjame su daiktų įgijimu jau ne kartą apmokestintus subjektus, tuo tarpu lobstantieji ne savo pastangų, o visuomeninio intelektinio produkto pasisavinimo būdu nepatiria jokių mokestinių prievolių. Ar tai teisinga?

Czytaj więcej: Į mokesčių šaltinius pažvelgus atidžiau

Kataklizmai žmonių gamtinėje aplinkoje, chaosas pačios visuomenės gyvenime – tokios nūdienos realijos. Kuo tai bepavadintume – kosminio proto ar Dievo valios padariniais, tačiau akivaizdu, jog mūsų planeta išgyvena reikšmingų pokyčių laikotarpį. Tokiais periodiškai besikartojančiais „Dievo rūstybės“ periodais, atrodo, žmonija turėtų parodyti ypatingą susitelkimą ir išmintį.

Czytaj więcej: Jonas Ivoška. Būti ar nebūti Lietuvai…?

2024 birželio 21 dieną, Ribiškių regykloje vyko smagi šventė, į kurią kvietė Rasų seniūnija ir Ribiškių bendruomenė. Tęsiant savo pradėtų veiklų ciklą skleidžiant senąsias lietuvių tradicijas ir papročius, Ribiškių bendruomenė suplanavo ir šventės metu pristatė veiklas įtraukiančias gyventojus į kultūrinę edukacinę veiklą, orientuotą į tvarumo sprendimus.

Czytaj więcej: Tradicinė Rasų seniūnijos Rasos šventė (Joninės)

Vasara. Nesibaigiančios dejonės, kad trūksta vaikams stovyklaviečių. Kažkada radosi supratimas, kad Trakų ežerynas, kurio priekrantės „bambaliais“ ir kitokiu plūduruojančiu šlamštu „išpuoštos“, gerokai pašvarėtų, jeigu čia įkurtume aplinkotvarkinę vaikų vasaros stovyklavietę.
Nacionalinio parko direkcija ir savivaldybės administracija prikalbino privatų investuotoją paaukoti savo santaupas tokiam bendram reikalui. Buvo tikėta, kad čia ir mažiau pasiturinčių miestiečių vaikai patirs vasarojimo gamtoje malonumus, ir bus apvalyta ežeryno akvatorija, sumaniai derinant vaikų poilsį su aplinkotvarka.

Czytaj więcej: Jonas Ivoška.Kada į valstybės tarnybą ateis valstybiškai mąstantys Lietuvos piliečiai?