Vakar Teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme įvyko Tarptautinio  folkloro  festivalio „Skamba skamba kankliai“ atidarymas.

Czytaj więcej: Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“.

Šių metų gegužės 17 dieną Dieveniškių krašte įvyko pirmą kartą organizuotas orientacinis žygis „Gintaro Žagunio keliais“. Šis žygis buvo skirtas paminėti 23-iąsias Krašto apsaugos departamento Šalčininkų užkardos Dieveniškių ruožo patrulinės tarnybos baro pamainos viršininko mirties metines. Šio žygio dalyviams buvo pasiūlytos įveikti 22 km ir 34 km trasos. Nebuvo  jokio amžiaus ar laiko limito – svarbiausia saugiai ir su gera nuotaika įveikti pasirinktą trasą. Pasirinktą trasą buvo galima įveikti einant, arba dviračiu.

Czytaj więcej: Gintaro Žagunio keliais

Šių metų gegužės 6 d. prieš LR Seimą įvyko protesto mitingas, kurio šūkis pirmiausia buvo „už valstybinę kalbą“. Tačiau tai buvo ir paramos Lietuvos valstybingumui bei jos teritorijos vientisumui išraiška. Akstinas tam – įstatymų projektai, kuriuos pateikė pokomunistiniai socialdemokratai ir vadinamoji tomaševskininkų frakcija, siekdami įtraukti į vartojimą, o kartu ir į lietuvių kalbos abėcėlę, papildomas raides, kad būtų galima vienodai rašyti vardus ir pavardes bei vietovardžius ir Lietuvoje, ir Lenkijoje.

Czytaj więcej: Ar taip reikia ginti lietuvių kalbą?

Šių metų pradžioje leidykla 3SMedia Sp. z o. o., Varšuva, išleido Januszo Korwino Mikke Istoriją pagal Korwiną. Tai rinkinys, į kurį sudėtos publikacijos, amžių sandūroje pasirodžiusios dienraštyje „Najwyższy Czas!“ („Aukščiausias laikas!“)”, kurio steigėjas ir vyriausiasis  redaktorius 1990–2007 m. buvo šios knygos autorius.

Nors jau rašėme apie Istorijos pagal Korwiną pasirodymą ir jos turinį, tačiau verta prie jos grįžti dar kartą. Ir visų pirma dėl ten išsakytų minčių, dėl kitokio, panašaus į Jerzy Giedroyco požiūrio į Lenkijos istoriją („Lenkijos istorija yra viena iš melagingiausių, kokias žinau“), feljetonų, tiesiogiai susijusių su Lietuva, ir knygos autoriaus  asmenybės bei pažiūrų, paremtų libertarianizmo ideologija (prašom nepainioti su „mūsišku“ liberalizmu, atstovaujamu kelių grupių, kurios tik turtėja vogdamos), vertybe laikančia didžiausią laisvę, tradicinę šeimą ir moralę, o geriausia visuomenės valdymo forma – monarchiją ar kitas nesubiurokratėjusio ir nesukolektyvinto valdymo formas, įskaitant ir gerą diktatūrą. Nes mano, kad (…) demokratija visada kvailinanti, demoralizuojanti ir nepaprastai brangi. J. K. Mikke yra aršus visokių socializmų – su žmogišku, su lenkišku ar europietišku veidu – priešininkas.

Ši politinės minties kryptis mūsų šalyje nėra viešai atstovaujama, tad ir dėl šios priežasties su ja verta susipažinti.

Czytaj więcej: Laisvo žmogaus mintys

…”Norėtusi atkreipti paprastų lenkų, ypač Lietuvos lenkų dėmsesį, kad mamos vienodai moko: meluoti nemandagu. Niegrzecznie”. Vytautas Landsbegis. Susikalbėkime su savo lenkais. Vilnius, 2012.

Visada malonu rašyti apie palankius dalykus, apie taurius ir veiklius žmones, vertus sekti jų pavyzdžiu. Tai  sustiprina, pakelia dvasią ir paakina imtis gerų darbų.

Deja, šalia laisvų ir taurių žmonių matome ir tuos, kurie sąmoningai meluoja, naudodamiesi einamomis pareigomis ima kyšius, o viešai daug ir tuščiai kalba apie patriotiškumą, taip demoralizuodami savąją aplinką savo dviveidiškumu, nesąžiningumu ir nebaudžiamumu. Tai savotiška žmogiškojo silpnumo apraiška, kuri visų pirma žemina taip besielgiančius asmenis, nors jie ne visada geba tai suprasti. Šis žmogiškasis netobulumas ypač žeidžia dabar, kada plačiai atsiveriantis pasaulis sukuria neribotas galimybes pozityviai veiklai, tiktai įdomios tiesios skleidimui.

Czytaj więcej: Neapykantos ir pasipūtimo liga