…Wobec zazębienia interesów międzynarodowych, nie ma już dziś miejsca na suwerenności państwowe starego typu. Jeżeli jakiś naród chce pozostać suwerennym, winien rozumieć, że taka możliwość istnieje jedynie przez integralne włączenie się do wolnego świata. …Musimy zdać sobie sprawę, że zachodzi wielki proces przejścia od dotychczasowego „adwokatowania” interesom narodowym, do „adwokatowania” interesom ludzkim. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

Pone Vygantai Švoba, šių metų vasario 28 d. man teko kreiptis su prašymu į premjerą Algirdą Butkevičių, kad jis ir dabartinė koalicija nustotų pažeidinėti Konstituciją ir nepagarbiai elgtis su piliečiais.
Rašiau ponui A. Butkevičiui, o atsakymą gavau iš Jūsų. Ir blogiausia, kaip supratau iš atsakymo, kad Jūs neinformavote premjero net apie akivaizdžius Konstitucijos pažeidimus. Vadinasi, Konstitucija ir toliau bus pažeidžiama ir savaime plėtosis teisinis nihilizmas. Dėl to pirmiausia mane ir nuliūdino Jūsų atsakymas. Tad net neišeina Jums už jį padėkoti, nors galiu pasirodyti nemandagus.

Š.m. kovo 20 d.  Venclovų namuose – muziejuje Laisvasis universitetas (LUNI) pradėjo susitikimų ir paskaitų ciklą „Pamiršti Vilniaus veidai“. Pirmasis susitikimas buvo skirtas vienam iš žinomiausių Vilniuje gyvenusių rašytojų – Jozefui Mackevčiui (Józef Mackiewicz). Apie J. Mackevčiaus gyvenimą ir veiklą klausytojams papasakojo šių eilučių autorius.

Praėjusių metų gegužės mėn. skyriuje „Biblioteka“ įdėjome Piotro Kovnackio knygelę „Jeigu senelis gyvas būtų...“, išleistą 1940 m. Tačiau stebėdami nūdienos įvykius priėjome prie išvados, kad prie šios temos reikia grįžti apimant plačiau ir priminti, kad netrukus po to, kai buvo išleista P. Kovnackio knygelė, tais pačiais 1940 metais pasirodė ir kur kas didesnės apimties leidinys, pavadintas „Sąžinės sąskaita. Keli žodžiai apie neseną mūsų praeitį“, kurios autorius buvo Vilniuje nežinomas Boleslavas Niemčikas. Tačiau tada buvo laikoma, kad „Sąžinės sąskaitos“ autorius taip pat yra P. Kovnackis, Vilniuje leidžiamo laikraščio „Dziennik Wileński“ bendradarbis. Bet vėlesnės publikacijos ir diskusijos parodė, kad antrojo leidinio autorius yra kitas, tai Tadeušas Severinas Pizlo, Vilniaus polonistas.

Abraomas Linkolnas: „Vienus žmones galima apgaudinėti visą laiką, kitus tik kai kurį laiką, bet visų žmonių ir visais laikais negalima apgaudinėti“

„Pagal Marksą dialektika veda žmoniją prie tokios santvarkos, kurioje nebebus nei klasių, nei valstybių. Leninas buvo didelis ir nenuilstamas darbininkas. Jis davė marksizmui naują išvaizdą. Rusų komunistai buvo pirmieji, kurie įvedė totalitarinę valstybę su negirdėta diktatūra ir absoliučiu policijos režimu. Komunizmas neskiria savo priešų. Kas jiems priešinasi, tai jie tuos tuojau vadina kontrarevoliucionieriais, buržujais, fašistais, naciais, kapitalistais, Rusijos priešais, darbininkų priešais ir pan. Komunizmas plačiai naudoja terorą, t. y. gąsdina žmones, laiko juos amžinoje baimėje. Leninas yra pasakęs: „Jeigu žmonės kalba apie moralę, mes sakome: moralė komunistui yra stiprioje, vieningoje drausmėje ir sąmoningoje žmogaus kovoje prieš išnaudotojus. Mes netikime į amžiną dorovę ir mes atmetame moralę kaip pasakas“.

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa – teigia LR Konstitucijos 10 straipsnis. Ar žemės pardavimas užsienio subjektams kelia grėsmę Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui, Tautos suverenų galių išsaugojimui visoje valstybėje ir Lietuvos piliečių gerovei? Kokius tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus galėtume pažeisti,  saugodami Lietuvos subjektų nuosavybes teises į žemę?
Bandant atsakyti į kylančius klausimus, pirmiausia reikėtų aptarti nuosavybės santykių esmę.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com