…Całkowitej prawdy nie zna żaden człowiek na tym świecie. To co my, ludzie, nazywamy „prawdą” jest zaledwie jej szukaniem. Szukanie prawdy jest tylko możliwe w wolnej dyskusji. Dlatego ustrój komunistyczny, który tego zakazuje, musi być siłą rzeczy – wielką nieprawdą. Znalazłszy się tedy w świecie uznającym wolność jednostki i wolność myśli, winniśmy czynić wszystko, aby nie zacieśniać horyzontów myślowych, ale rozszerzać; nie zacieśniać dyskusji, a ją poszerzać. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

Pastaruoju laikotarpiu atskleistas politinės korupcijos atvejis, su kuriuo siejama TS-LKD narė Monika Navickienė, atkreipė dėmesį į „konservatoriais“ vadinamos interesų grupės veiklos būdus. Ingridos Šimonytės viešas bandymas atsieti M. Navickienę nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinių pagrindų be tam būtinų teisinių procedūrų verčia pasigilinti į taip vadinamų „konservatorių“ organizacinius pagrindus.
Kas tie „konservatoriai“ – politinė partija, klanas ar totalitarinė sekta?

Laisvės partija be perstojo mums piršo invazines „vertybes“, pateikdama jas kaip „vakarietišką“ pažangą. Tai, kad tauta paliko šią pedokratija užsikrėtusią grupelę už praeinamumo prie mandatų dalybų ribos, teikia viltį, kad tarp rinkėjų nedaugėja svetimpročių. Gal pagaliau lietuviai atgaus savivertės jausmą ir supras, kad tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose siekiama savų, o ne Lietuvos interesų tenkinimo.

Visiškai netinka šiandieninei Lietuvai prieš šimtmetį neblogai tikęs politinių jėgų skirstymas į „dešiniąsias“ ir „kairiąsias“. Labai mažai bendro su anuometiniu „kairuoliškumu“ turi šiandieniniai Lietuvos socdemai. Dar mažiau anuometinio „dešinumo“ išsaugojusi politinė grupuotė TS-LKD, kurie, lyg pasityčiojant iš žodžio prasmės, dažnai pavadinami „konservatoriais“. (Dėl tam tikro personalinio ryšio su buvusia Lietuvos konservatorija interesų grupę TS-LKD gal ir galima sąlyginai vadinti „konservistais“.)

Daugiau kaip trijų dešimtmečių Lietuvos valstybingumo praktika įrodė, kad esamas šalies valdysenos modelis neperspektyvus. Vien tai, kad ne mažėja, o didėja piliečių turtinė atskirtis, kad kas penktas šalies gyventojas taikos sąlygomis kenčia dėl nepriteklių, kad savo Tėvynę paliko apie ketvirtadalis mūsų tautiečių, rodo valstybės vadybos sisteminį ydingumą. Jeigu tai būtų galima sieti vien su valstybines funkcijas atliekančių asmenų aukštesniu ar žemesniu profesionalumo lygiu, tai personaliniai pokyčiai Seime ir Vyriausybėje duotų juntamus kokybinius pasikeitimus. Tačiau to (nežiūrint epizodinių išimčių) nėra. Taip vadinamus „dešiniuosius“ po Seimo rinkimų pakeitus taip vadinamiems „kairiesiems“ pilietinės daugumos gyvenimas praktiškai nekinta. Iš to tenka daryti loginę išvadą – norint pažangos tautos gyvenime, būtini sisteminiai pokyčiai valstybės valdysenoje.

Rugsėjo 28 dieną Ribiškių bendruomenė sveikino visus atvykusius prie Markučių dvaro muziejaus, kur vyko bendruomenės muzikos šventė. Bendroje Rasų seniūnijos bendruomenių šventėje amatus pristatė Markučių bendruomenė.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com