
…Całkowitej prawdy nie zna żaden człowiek na tym świecie. To co my, ludzie, nazywamy „prawdą” jest zaledwie jej szukaniem. Szukanie prawdy jest tylko możliwe w wolnej dyskusji. Dlatego ustrój komunistyczny, który tego zakazuje, musi być siłą rzeczy – wielką nieprawdą. Znalazłszy się tedy w świecie uznającym wolność jednostki i wolność myśli, winniśmy czynić wszystko, aby nie zacieśniać horyzontów myślowych, ale rozszerzać; nie zacieśniać dyskusji, a ją poszerzać. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962
Lietuvoje labai mažai žinoma apie lietuvių gyvenimą Sovietų Sąjungoje iki 1940 metų. Sovietų okupacijos metu kažkiek buvo rašoma apie Lietuvos komunistų veiklą, kai komunistai lietuviai Iš Sovietų Sąjungos būdavo siunčiami į Lietuvą rengti diversinę veiklą prieš Lietuvos valstybę.
Iš kitų straipsnių galima paminėti Edvardo Uldukio dvi knygutes: „Lietuvių „nuotykiai“ Gudų Australijoje arba knyga neišleista 1966 metais“ V., 1999 ir „Tokios tokelės“ V., 2007., Antanas Žilėnas išleido knygą „Toli nuo tėvynės“ V., 2025. Petras Lukoševičius išleido knygą „Vienuolika metų Sovietų Sąjungos katorgoje“ Trakai, 2004.
Ten 154–156 puslapiuose yra aprašytas lietuvių gimnazijos sunaikinimas 1938 metais, kai buvo suareštuoti ir sunaikinti mokytojai ir dalis moksleivių.
Czytaj więcej: G. Šapoka. Baltijos šalių tautų gyvenimas Sovietų Sąjungoje iki 1940 metų
Pastaraisiais metais apie tarpukario lietuvių gyvenimą Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte pasipildė naujomis knygomis. Tai J. Maceikos dar prieš karą parengta knyga „Lietuvių būklė Lenkijos respublikoje 1935-1938“, G. Eremino – „Lietuvių šv. Kazimiero draugijos veikla Dieveniškių valsčiuje 1924-1936 m. dokumentų rinkinys“, K. Misiaus parengta „Vilniaus Golgota“. 2025 m. Alytuje išspausdinta knyga „Lietuviai tarpukariu Lenkijos kalėjimuose“.
Lietuvos gyventojai iki šiol aišku gerai žinojo apie vokiečių, sovietų vykdytas represijas bei jų kalinimą vokiečių ar sovietų kalėjimuose ir lageriuose. Bet iki šiol nieko nežinojo už ką Lenkijos valdžia kalindavo lietuvius, politinius kalinius. Šioje publikacijoje galima susipažinti su dviejų Vilniaus krašto gyventojų, Lenkijos piliečių – lietuvių, išgyvenimais Lenkijos kalėjimuose ir lageriuose.O ten buvo visko ir tardymų, mušimų, niekinimų, kankinimo elektros srove ir t. t. Vienas iš prisiminimų autorių buvo suimtas 1939 metų rugsėjo 1 dieną, t. y. prasidėjus karui, ir buvo laikomas lageryje keliolika dienų, kol iš rytų pusės Lenkiją užpuolė SSSR. Tik tada lenkiškoji Temidė paleido iš kalėjimų politinius kalinius.
Czytaj więcej: Išleista nauja knyga „Lietuviai tarpukariu Lenkijos kalėjimuose“
Pone Karoli Nawrocki, rugpjūčio 3 d. paskelbėme savo nuomonę dėl arogantiško ir diplomatinėje praktikoje tarp kaimyninių valstybių nepriimtino Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje laikinojo reikalų patikėtinio Grzegorzo Marko Poznańskio elgesio. Pasiūlėme jam susilaikyti nuo kišimosi į mūsų šalies vidaus reikalus ir nekurti mūsų – lenkiškai kalbančių lietuvių – įvaizdžio kaip tariamos „Lenkijos penktosios kolonos“. Taip pat siūlėme jam paskatinti Jus, kad pirmojo vizito Lietuvoje metu pradėtumėte naują etapą, kuriant Lietuvos ir Lenkijos partnerystės santykius, paremtus tiesa, abipuse pagarba ir kultūrų bei kalbų įvairovės gerbimu, be kišimosi į mūsų šalies vidaus reikalus.
Lygiai prieš 70 metų 1955 m.spalio 10 dieną vyko vyrų choro repeticija. Tai ir buvo vyrų choro ,,Varpas" pradžia.
Czytaj więcej: Vyrų choro ,,Varpas" – pirmas jubiliejinių metų koncertas
Šeštadienio popietę Markučių parkas priklausė muzikai, kūrybai ir bendrystei – koncertas „Rudenėjančios Ribiškės“ ir amatai Markučiuose sukvietė didelį būrį Rasų seniūnijos gyventojų ir svečių.
Czytaj więcej: Rasų seniūnijos bendruomenių šventė šalia Markučių dvaro
Odwiedza nas 105 gości oraz 0 użytkowników.