LIETUVIŠKAI

Š. m. spalio 2 dieną Diskusijų klube „Gaublys“ aptarta Lietuvos politinių partijų rinkimų į Seimą programų atitiktis XXI a. europinei valstybingumo kultūrai. Pranešėjas, advokatas Jonas Ivoška, įžanginėje diskusijos kalboje pažymėjo, kad tautinės valstybės pagrindiniai uždaviniai XXI a. civilizacinių iššūkių kontekste yra ginti ir vystyti universaliąsias vertybes, kurioms priskirtinos prigimtinės žmogaus teisės, tautos tvarumas ir pažanga bei valstybingumo kultūra.

Czytaj więcej: Diskusijų klube „Gaublys“ apie programas Seimo rinkimuose

Vėl eiliniai LR Seimo rinkimai. Skaitau Darbo partijos rinkiminius pažadus: “Turime konkretų veiksmų planą ir žinome, kokį rezultatą pasiekti įsipareigojame Lietuvos žmonėms: minimalus atlyginimas – 750 eurų į rankas, vidutinis atlyginimas – 1289 eurų (reikėtų rašyti – eurai) į rankas, vidutinė pensija – 770 eurų.”
Norai ir pažadai suprantami, o realaus veiksmų plano,deja, nėra.

Czytaj więcej: KUR VEDA VIDURAMŽIŠKAI PRIMITYVUS VALSTYBINGUMO SUPRATIMAS

Prieš 760 metų, 1260-ųjų liepos 13 dieną kuršių žemėje, prie Durbės ežero, žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius. Žemaičių drąsa ir narsa tapo pavyzdžiu visoms Pabaltijo gentims, todėl, įprasmindami šią datą, tradiciškai, liepos 13 – ąją, 20 valandą, visi žemaičiai pakviesti atvykti į Durbės mūšio skverą Telšiuose paminėti Durbės mūšio pergalės.

Czytaj więcej: Telšiuose paminėta Žemaičių vienybės diena

Latgalos regionas randasi Latvijos rytuose - puiki kelionių kryptis, turinti platų ir įvairiapusį laisvalaikio pasiūlymą. Tai unikali vieta, nes čia susitinka šimtai senovės tradicijų ir šiuolaikinių galimybių, taip pat čia yra puikus kultūrinis ir istorinis paveldas bei skirtingi turizmo objektai.

Czytaj więcej: Latgalos regionas - puiki vieta atostogoms

Daug šimtmečių Lietuva vos gyvavo įvairių valstybių-okupančių sudėtyje, pamiršo savo išdidumą, pamiršo, ką reiškia mokėti valdyti save. Dabar gyvename vidinės nesantaikos, apkalbų, sumenkėjimo aplinkoje. O gyvenimas su savo reikalavimais veržiasi į priekį. Tai kas gi yra tas grynuolis, kuris vis tik parodo tikrą, teisingą, mums reikalingą kryptį, kad išliktumėm? Kas pamato, kuris istorijos etapas yra pamokantis, bet pamirštas ir privalo būti paryškintas, kurios didžiųjų mūsų išminčių pamokos yra skirtos būtent mums?