LIETUVIŠKAI

Tikrai, aš esu vilnietė. Mano tėvai – tarpukario Vilniaus lietuviai, nepasirtraukę iš savo Vilniaus. Man visada įdomus šitas Vilniaus istorijos laikotarpis, nes gyvenau aplinkoje, kur lietuvybės klausimas tarpukario Vilniuje ir Vilniaus krašte nuolatos buvo aktualus tarp suaugusių ir tarp vaikų. Tai buvo šventa. Jautėsi, kad mano tėvams, jų draugams Vilnius tai – jų jaunystė, gyvenimo būdas, tėvynės sąvoka, auka dėl idealo

Czytaj więcej: Po parodos „Aš esu vilnietis”

Diskusijose apie būtinus sisteminius pokyčius, siekiant mūsų šalyje realių pilietinės visuomenės valstybingumo požymių, dažnai girdime klausiant ar esi kairysis ar dešinysis. Suprantant, jog kiekvienam normaliam žmogui Gamta davė abu smegenų pusrutulius, todėl, manytina, kad jie duoti ne tik dėl simetrijos. Tad sureikšminti kurią nors vieną smegenų pusę ar supriešinti žmonių vertybines nuostatas, siekiant jų vienpusiškumo, nėra kokia nors teigiamybė. Tai primityvus nesantaikos kurstymo būdas – skaldyk ir valdyk, priešink ir naikink. Dėl to mes, pilietinės visuomenės šalininkai, pasisakome už universaliųjų vertybių – prigimtinių žmogaus teisių ir pilietinės daugumos interesų apsaugą ir gynybą. Tad vertiname žmones ne pagal jų pažiūras, o pagal elgesį bedrabūvio sąlygomis.

Czytaj więcej: Kaip tobulinsime Lietuvos valstybingumą (Naujo tipo politinės jėgos programinės tezės)

Lapkričio 4 d. Valdovų rūmuose iškilmingas buvo įteikta 2022 m. Kalbos premiją Vilniaus universiteto dėstytojui Regimantui Tamošaičiui. Premija įteikė Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Paulius Saudargas.

Czytaj więcej: Nerimą keliantis liūdesys

Šiais metais leidykla „Odilė“ išleido Dariaus Kuolio knygą „Apie Respublika. Iš archyvų ir ambonų“, kurioje autorius mėgina sieti senąją Lietuvos Kunigaikštystę su moderniąja Lietuva, atskleisdamas tas jungtis, kurios jam atrodo svarbios ir šiandienos visuomenei.