Kalbant apie šalies ateitį, daug kas neviltingai žvelgia į tautos išlikimo perspektyvą. Jeigu 2024 metai netaps lūžio metais, mes jau istorijos paraštėse, - samprotauja dažnas tautietis. Jeigu teisėjai visiškai skirtingai taiko įstatymus ir bijoma pasakyti, jog tai ne kažkurio teisėjo suklydimas, o padarytas nusikaltimas, tai nėra apie ką kalbėti, - privačiuose pokalbiuose pasvarsto ne vienas.
Nepaisant besikartojančių paradoksų, pažvelkime į tikrovę truputį atidžiau.
LR Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje teigiama taip: ,,Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.” Kad būtų aiškiau, panagrinėkime teisėjo, kuris yra teismo ,,gyvastis”, nepriklausomumo sąlygas.

Czytaj więcej: Netikėkim, kad Lietuva be ateities

Nuteisus partijas šimtatūkstantinėmis baudomis, kilo klausimas: iš kokių lėšų šaltinių bus mokamos baudos? Atidžiau pažvelgus į „Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą“, išaiškėja, kad teismas tik tariamai nubaudė įstatymų pažeidėjus, o iš tikro nusprendė grąžinti mokesčių mokėtojų uždirbtas lėšas į biudžetą. Geriau įsigilinus į politinių partijų finansavimo šaltinius (Politinių partijų įstatymo 19 straipsnis) ir įvertinus politinės partijos nariams bei aukotojams nustatytus gana griežtus finansinės paramos apribojimus, (kai kas tai vertina kaip antidemokratinį žmogaus teisių ribojimą), peršasi išvada, kad pagrindinis parlamentinių partijų finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto asignavimai. Netgi gyventojo vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis kaip partijos finansavimo šaltinis yra mokestinės prievolės biudžetui dalis. Tai reiškia, kad mokestinėmis šalies gyventojų prievolėmis formuojami viešieji ištekliai, kurių paskirtis tenkinti bendruosius piliečių poreikius, skiriami ne visuomeninėms reikmėms, o atitinkamoms partinėms grupuotėms. Tai privileginis reiškinys, prieštaraujantis LR Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms.

Czytaj więcej: Blogas korupcijos apibrėžimas ar partijų biudžetinis finansavimas yra „didžioji korupcija“?

Gerbiamas Lietuvos Respublikos Prezidente, gerai, kad pareiškėte, jog bandysite siekti antros kadencijos, naujai prisiimdamas valstybės vadovo teises ir pareigas. Toks Jūsų apsisprendimas liudija, jog suprantate, kad ne viską padarėte, kas priklausė pagal Prezidento funkcinę kompetenciją. Kažin ar galėjote nuveikti daugiau, nes piliečių lūkesčiai, poreikiai ir pasiūlymai Jus retai tepasiekdavo. Prezidento kanceliarija tartum cerberis saugojo Jus nuo tautos balso, tvarkingai atsakydama kiekvienam pareiškėjui, kad su Prezidentui siųstu laišku kažkieno buvo susipažinta. Jeigu ruošiatės tęsti tokią praktiką, tai gerai pasvarstykite, kas svarbiau – brandaus valstybingumo siekianti Tauta, ar defektiniame valstybingume ilgai ir gerai besijaučiąs PREZIDENTAS.

Czytaj więcej: Viešas laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Vakar Buivydiškių pagrindinėje mokykloje vyko graži ir įspūdinga lietuviško žodžio šventė ,,Tu skambėk stebuklingas ir didis!", skirta lietuvių kalbos paskelbimo Lietuvos valstybine kalba 35 -osioms metinėms. Renginį organizavo Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga.

Czytaj więcej: Lietuviško žodžio šventė Buivydiškių pagrindinėje mokykloje

Galiu pasakyti, kad kiekvieno pretendento, pareiškusio norą ar sutikusio dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose 2024 metų gegužę, įžvalgose yra kažkas pozityvaus. Tačiau didžioji dalis pretendentų akivaizdžiai neturi sisteminio požiūrio į naikinamo Lietuvos valstybingumo užkardymą. Daugelio pretendentų akiratis pasibaigia ties pavieniais šalies valdysenos trūkumais. Tikima, jog aptvarkius kažką vieną, reikalai susitvarkys daugelyje gyvenimo sričių. Pavyzdžiui, pakėlus atlyginimus švietimo sistemoje ir mokytojams pasijutus oriau, neišvengiamai atsiras jiems mokinių pagarba. Dėl to automatiškai pakils pažangumo rodikliai, o narkotikai mokyklose taps praeities atgyvena.
Deja, tai bergždžios svajos. Valstybė yra sudėtinga sistema, todėl joje, siekiant pozityvaus kokybinio virsmo, būtini kompleksiniai valstybingumo pokyčiai. Vien personalinėmis permainomis valstybės vadovybėje, nekeičiant vertybinių nuostatų, valstybės vadyba nepasuks pilietinės daugumos interesų tenkinimo kryptimi, nes klaninė valdysena orientuota į klaninius interesus.

Czytaj więcej: Kodėl matau prasmę pritarti Igno Vėgėlės kandidatūrai prezidento rinkimuose