Pastarasis savo laiške kolegoms socialistams pareiškė, jog teismų sistemos politizavimą Lietuvoje puikiai įrodo kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus knyga, kurioje rašoma, esą europarlamentaras Vytautas Landsbergis aiškino šalies vadovui, kaip jam elgtis dėl teisėjų. Nors V. Uspaskicho šalininkams nepavyko įtikinti Europos Parlamaneto sugrąžinti Lietuvoje teisiamam politikui teisinės neliečiamybės, tačiau politologas Nerijus Maliukevičius teigia, kad tokia gynyba liudija tam tikrą rusakalbių arba apskritai slavų vienijimąsi europiniu mastu ginant savo interesus.
„Panašu, kad dalis europarlamentarų formuoja tam tikrą tinklą europinėje politinėje erdvėje ir siekia sutelkti sau palankias visuomenės grupes. Aš turiu omenyje tautines mažumas, rusakalbius, lenkų atstovus. Europoje jie turi gana svarų politinį balsą ir, manau, kad formuojasi tam tikras tinklas politikų Europos Parlamente, kurie nori nugriebti šitą politinę grietinėlę.
Rusakalbių Europoje yra didžiulis kiekis ir net latvių rusakalbiai europarlamentarai dažnai kalba, jog jie dažnai atstovauja ne tik Latvijos, bet visos Europos rusakalbiams. Matau tai kaip tendenciją, kad stengiamasi surasti tų pažiūrų Europos rinkėjų simpatijas. Šiuo atveju toks tinklas ir susiformavo dėl paramos V. Uspaskichui, kitais atvejais bus kitos temos“, - teigė N. Maliukevičius.
V.Uspaskicho gynėjai naudojosi ir V.Adamkumi, ir bulvariniais laikraščiais
Europos Parlamente svarstant V. Uspaskicho teisinės neliečiamybės klausimą į kovą už teisiamą politiką kiek netikėtai stojo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras V. Tomaševskis.
Jis per plenarinį posėdį pareiškė esąs įsitikinęs, kad su V. Uspaskichu bandoma „susidoroti kaip su politiku ir partijos vadovu“, o didžiausios Europarlamento frakcijos – Europos liaudies partijos – nuomonei esą įtaką daro jo politinis oponentas Vytautas Landsbergis.
Ginti V. Uspaskicho stojo ir Liberalų bei demokratų aljansas, kuriam „darbiečių“ lyderis priklauso, tuo tarpu rusakalbis Latvijos europarlamentaras A. Mirskis savo kolegoms socialistams išplatino laišką, kuriame teigė puikiai žinąs, neva byla prieš V. Uspaskichą ir Darbo partiją Lietuvoje yra politinė.
Tai, jo nuomone, puikiai įrodo neseniai išleista kadenciją baigusio prezidento V. Adamkaus knyga, kurioje atskleidžiama, esą pirmasis faktinis Lietuvos vadovas bei dabartinis europarlamentaras V. Landsbergis priekaištavo dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo ir ragino neskirti į kitą teismą bylą dėl V. Landsbergio tėvo šmeižto nagrinėjusios teisėjos.
„Aš gimiau ir užaugau Lietuvoje, todėl puikiai žinau, kokia ten gali būti aštri politinė kova“, - rašė A. Mirskis.
Prie savo laiško kolegoms jis pridėjo straipsnių vertimus iš lietuviškos žiniasklaidos – apie V. Landsbergio spaudimą V. Adamkui, taip pat apie teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pateiktas įstatymų pataisas, kurių tikslas – neleisti Seimo, savivaldos ir Europarlamento rinkimuose dalyvauti partijoms, kurios įsikūrė iki rinkimų likus mažiau nei pusmečiui ir turi likviduojamos partijos statusą.
Prie laiško, be kita ko, A. Mirskis pridėjo Wikileaks pateiktą medžiagą, kurioje JAV diplomatai iš Vilniaus teigia, esą V. Uspaskichą iškrapštyti iš Lietruvos siekė Albinas Januška bei slaptosios tarnybos, ir į anglų kalbą išverstą 2007-ųjų metų bulvarinio laikraščio „L.T.“ tekstą, kuriame a.a. Algirdas Mykolas Brazauskas teigia, esą buvo duotas nurodymas V. Uspaskichą iš Lietuvos išginti.
N.Maliukevičius: rusakalbiai ir lenkų politikai buria bendruomenę.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas N. Maliukevičius teigia manąs, kad V. Uspaskicho gynimas buvo skirtas ne kurios nors šalies politinei auditorijai, bet yra pakilęs į europinį lygmenį – kai norima parodyti egzistuojant europarlamentarų tinklą, kuris tarsi galėtų atstovauti rusakalbiams ar lenkams Europoje.
„Man susidarė toks vaizdas“, - sakė N. Maliukevičius, pridūręs, kad, be išvardytų priežasčių, užnugaris galėjo susiformuoti ir dėl asmeninių santykių.
Klausiamas, kiek tokia gynyba Europos Parlamente galėjo būti nulemta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąsajų su Rusijos ambasada, N. Maliukevičius teigė, kad ši priežastis taip pat galima, tačiau, jo nuomone, tokiu būdu V. Tomaševskis ir jo partija galėjo bandyti „nugriebti“ „darbiečių“ balsus Lietuvoje.
„Čia galime neieškoti didelių sąmokslų ar Rusijos ambasados paramos. Lietuvos lenkai natūraliai gyvena toje rusakalbėje informacinėje bei kultūrinėje erdvėje, tad įvairūs šios ambasados projektai dažnai yra nutaikyti ne tik į rusakalbius Lietuvoje, bet ir lenkus. Tiesą sakant, ir tyrimai yra parodę, jog lenkai, be gimtosios, geriau moka rusų nei lietuvių kalbą“, - sakė N. Maliukevičius.
„Iš dalies galbūt buvo bandoma pasidemonstruoti prieš Darbo partijos simpatikus ir gal kažkiek perimti jų simpatijas į savo pusę“, - svarstė politologas.
www.DELFI.lt, 2011 gruodžio 4 d.
