Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko Arvydo Akstinavičiaus atakymai į „Pogon.lt“ klausimus

Dabartinėje Lietuvos situacijoje, kada po rinkimų sudaromos nebeįmanomos koalicijos ir sandoriai, kada rinkėjo balsas ir nuomonė tapo nieko verta – daug kas atkreipia dėmesį, kad praktiškai tik Jūsų vadovaujama partija laikosi programinių nuostatų, nekeičia pažiūrių tam, kad priartėtų prie valdžios lovio. Tai kas yra Lietuvos socialdemokratų sąjunga, jos ideologiniai pirmtakai ir šaknys?

Lietuvos socialdemokratų sąjunga principingai laikosi nuostatos, kad valdžia tėra įrankis savo siūlymams, idėjoms, programoms realizuoti. Labai blogai, kuomet valdžia partijoms, politikams tampa gyvenimo būdu. LSDS laiko nusikaltimu, jei valdžia piktnaudžiaujama ir ji naudojama kaip priemonė pralobti. Socialdemokratų sąjunga įsitikinusi, kad partijos privalo elgtis atsakingai ir principingai, vadovautis pamatinėmis politinėmis vertybėmis: ideologija, sveiku idealizmu ir pan. Savo ištakomis LSDS laiko Stepono Kairio ir jo bendražygių 1896 m. į politinę organizaciją suburtus socialdemokratus, kurių principas buvo: „kas gera Lietuvai, turi būti gera ir socialdemokratams“.

Czytaj więcej: Kas gera Lietuvai, turi būti gera ir socialdemokratams

Palyginamosiose konferencijų turizmo statistikos suvestinėse Vilnius per praėjusius metus pakilo per 4 pozicijas ir iš 30 vietos Europos miestų reitingų lentelėje atsidūrė 26-oje, aplenkdamas kaimyninių Baltijos šalių sostines: Taliną, esantį 34-ojoje vietoje, ir Rygą, kurios vieta lentelėje – 37-a.

Czytaj więcej: Vilnius Europos miestų reitingų lentelėje – 26-oje pozicijoje

Sąžiningu politiku laikau tik tokį, kuris savo viešoje veikloje pripažįsta padarytas klaidas, koreguoja savo tezes pagal iš realybės sukauptas žinias ir patirtį. Juzefas Mackievičius. „Tiesa akių nebado“, 2002.

Kaip jau minėjome publikacijoje „Santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos vertinimas“, susitikimas prie apskrito stalo Rytų Europos studijų centre turėjo tą neskanų akcentą, kad susitikime dalyvavęs Česlovas Okinčicas be ceremonijų pažėrė kritikos ir negatyvių vertinimų politikams ir veikėjams, tarp kurių – ir LR Seimo pirmininkei Irenai Degutienei bei čia žemiau pasirašiusiam, kartu keliskart pabrėždamas tariamus išskirtinius savo nuopelnus, eilinį kartą prasilenkdamas su tiesa, demonstruodamas intelekto nuosmukį ir tą toli siekiantį moralinį pagedimą, kuris kyla iš daugiamečio buvimo valdžioje ir nebaudžiamumo. Konferencijoje dalyvavęs prezidentas Valdas Adamkus, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis bei kiti politikai, istorikai ir visuomenės veikėjai atrodė nepaprastai kuklūs taip vaidingai besielgiančio Č.Okinčico fone.

Czytaj więcej: Ar Česlovas Okinčicas pripažins kaltę?

2011-06-04, Mažeikiai

Lietuvos socialdemokratų sąjunga su dideliu nerimu stebi procesus, kurie dabartiniu metu vyksta Rytų Lietuvoje. Valstybės pastangos  integruoti lenkų tautinę mažumą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) bei kai kurių Lenkijos valdžios bei žiniasklaidos atstovų yra  pateikiamos iškreiptai  – t.y. kaip Lietuvos valdžios pastangos tą mažumą asimiliuoti. Be to pasaulis yra informuojamas, kad, neva, Lietuvos lenkai yra skriaudžiami, ypač švietimo srityje. Nors kaip tik Lietuvoje mokyklų tinklas, kur vyksta mokymas lenkų kalba, yra plačiausias visame pasaulyje, suprantama išskyrus pačią Lenkiją. Laikui bėgant situacija negerėja, o Lietuvos lenkų dezintegracijos procesas tik spartėja.

Czytaj więcej: Lietuvos socialdemokratų sąjungos tarybos pozicija "Dėl lenkų tautinės mažumos Rytų Lietuvoje"

Laiškas dienraščio „Rzeczpospolita“ redaktoriui

Gerbiamas Pone Redaktoriau,
Su didele nuostaba perskaičiau 2011 m. gegužės 10 d. dienraštyje  „Rzeczpospolita“ išspausdintą Lenkijos užsienio reikalų viceministrės Grażynos Bernatowicz straipsnį „Nesipiršime su draugyste“ („Nie będziemy się narzucać z przyjaźnią“). 
Straipsnio pradžioje ponia viceministrė patikina, kad „nėra lengva sugyventi tautoms, turinčioms bendrą istoriją“. Todėl tokioms tautoms būtina „įveikti blogus prisiminimus ir susitelkti bendradarbiavimui visur, kur tik mato politinę prasmę ir suinteresuotumą“

Lietuva ir Lenkija kaip tik yra tokios tautos. Be jokių abejonių tenka sutikti su ponia viceministre, kad po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva jautė Lenkijos paramą tarptautinėje arenoje „ten, kur tai buvo įmanoma ir geidžiama“. Santykių pozityvą išreiškė ir 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos draugystės sutartis.

Czytaj więcej: Kaip gyventi ir sugyventi?