Š.m. kovo 20 d. dieną įvyko steigiamasis LŽSP suvažiavimas. Panašios partijos Europoje veikia senai. Kodėl tik dabar Lietuvoje atsirado sumanymas kurti Žaliųjų partiją? Ar čia nėra susyja su  atominės stoties statybos planais?

2011 m. kovo 20 d. įvyko partijos “Lietuvos žaliųjų sąjūdis” Steigiamasis suvažiavimas. Teisingumo ministerijoje partiją įregistravome gegužės 11 d. Šiuo metu turime apie 2500 narių. Iš tikrųjų, visose ES valstybėse veikia ir formuojant politiką dalyvauja žaliosios partijos. Europos parlamente jau kelintą kadenciją veikia ketvirta pagal dydį žaliųjų frakcija. O Lietuvoje aktyviai veikianti žalioji partija įsikūrė paskutinioji tarp ES valstybių. Man sunku nurodyti priežastis, kodėl taip vėluota. Gal reikėjo suburti pakankamai nebegalinčių ilgiau stebėti Lietuvos politiką iš šalies aktyvių žmonių ratą?  Partijos įsikūrimas nėra susijęs vien su AE statyba. Veikti mus vertė ilgai brendęs noras keisti situaciją Lietuvoje, imti ir daryti patiems užuot laukus, kol kas nors kitas ateis ir nurodys, kokioje Lietuvoje gyvensime.

Czytaj więcej: Žalioji politika apima visas gyvenimo sritis

Žurnalas „Valstybė“, 2011 liepos mėn. 31 d. 12:16

Šiandien, kai Latvija renkasi tarp prorusiškų ir oligarchinių partijų ir bando apsaugoti savo valstybingumą nuo pačios didžiausios „prichvatizacijos“, Lietuvoje tvyro visiška ramybė. Net prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime apie oligarchijos keliamą pavojų užsiminta nebuvo. Tarsi po dvejų D. Grybauskaitės prezidentavimo metų oligarchija, kaip reiškinys, būtų ėmusi ir išnykusi. Susitvarkė Dalia Grybauskaitė ir Andrius Kubilius su „Leo LT“, ir viskas – oligarchijai amen.

Deja, toks požiūris labai klaidingas. Oligarchija jau yra Lietuvos gyvenimo dalis, todėl, saugant demokratinės valstybės pamatus, būtina stebėti su ja susijusius politikos, teisėtvarkos ir žiniasklaidos procesus, nes priešingu atveju po artėjančių Seimo rinkimų Lietuvą valdys prooligarchinė vyriausybė. Gelbės tik tai, kad Lietuvoje, kitaip nei Latvijoje, įtakingų verslininkų, kuriuos galima pavadinti oligarchais, yra kelis kartus daugiau, todėl konkurencija tarp jų apsunkina galimybes sėkmingai ir tyliai pasidalyti įtaką bei pinigus.

Czytaj więcej: Lietuvos oligarchų dešimtukas

                                                                                         ELTA, 2011 liepos mėn. 15 d. 14:29

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliama įtampa dėl esą skriaudžiamų Lietuvos lenkų dangstoma nekompetencija, yra įsitikinęs Ryšardas Maceikianecas, Vilniaus rajono gyventojas, kuris mieliau būtų vadinamas lenkakalbiu lietuviu nei Lietuvos lenku, ir yra įsitikinęs, kad visi gyvenantys šioje valstybėje yra Lietuvos tautos dalis.

"Tai buvo ir mūsų kadaise, ir valdžios klaida, kad mes laikome Lietuvos lenkus Lenkijos tautine mažuma, o jeigu Lietuva priimtų lenkakalbius lietuvius kaip savo kultūrą? Kad prezidentė viešai pasakytų, kad mes visi priklausom Lietuvos tautai. Juk konstitucinė sąvoka yra ne lietuvių tauta, o Lietuvos tauta", - sakė R. Maceikianecas, kartu su kitais Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) atstovais penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengęs spaudos konferenciją.

Czytaj więcej: Lenkakalbis lietuvis: reikalavimus kelia ne vietos žmonės, o grupė LLRA vadovų su V.Tomaševskiu...

Konferencijos vykusios 2011 m. birželio 27 - 28 d. pranešimas.

„Ulro žemėje“ Czesławas Miłoszas cituoja Oskarą Milašių: „Mąstyti pirmiausia reiškia įvietinti ir palyginti [...] ... mąstyti reiškia pačioje pradžioje surasti sau vietą išorinių daiktų atžvilgiu, pirmiau fizinę vietą, paskui ir moralinę laikyseną. [...] ...pati vieta – būties apibrėžimas“ („Les Arcanes“).1 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Cz. Miłoszui buvo ta – duotoji, pasirinktoji, susikurtoji - vieta, iš kurios jis žvelgė ir mąstė, kuria grindė savo moralinę laikyseną, kuria stengėsi apibrėžti savo gyvenimą.

Tiesa, pati toji vieta, kaip ir visa Rytų bei Vidurio Europoje, stokoja tvarios formos 2 , nėra griežtai apibrėžta. Tai pulsuojanti erdvė: vienu metu ji atsiveria kaip „mažas kraštas“, kur „kartu sugyveno skirtingos kalbos ir skirtingos tikybos“, kaip jauki „mitų ir poezijos žemė“3 , kitu metu ji iškyla kaip platus civilizacijų susirėmimo laukas, kaip prieštarų kupina „gimtoji Europa“ 4.

Czytaj więcej: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogus

Bitutės

Nuo blindės, šalpusnės – į avilio vidų...
Netrukus šimtai jų į klevą suskrido.
Dar kelios savaitės – jau soduose groja.
Klausai, svaiginiesi tuo žemišku Rojum.

Kur pienės, avietės ar liepa skarota,
Atrodo, bitutėms tikra medaus puota.
Iš tikro pilkutė, aplankius žiedelį,
Suranda nektaro mažutį šlakelį.

Bet tūkstančiams dūzgiant per ištisą dieną,
Mes pilstom jų triūsą kaip žalmargės pieną,
O kartais dejuojam: „Prasti bičių metai“,
Nes, vežant medutį, nesubraška ratai.

Ir visgi bitelė – didžiulė vertybė
Už auksą brangiau jos beribė kantrybė.
Kai valgome vaisių, daržovę ar uogą
Neturim pamiršt ir bitutės pasogą.

Czytaj więcej: Jonas Šėla. Eilės