Po kelių mėnesių pertraukos Lenkija vėl pradėjo mokyti Lietuvą ir didinti spaudimą dėl Švietimo įstatymo pakeitimo. Klydo tie, kurie manė, kad kritikos Lietuvai laviną sukėlė vien rinkimų kampanija. Akivaizdu, jog nesutarimo ir nesusipratimų šaknys yra gilesnės ir tvaresnės, negu anksčiau įsivaizduota. Nors galima viltis, kad lenkų politikos vadovai dar atsikvošės, nevalia grįsti savo politikos šia viltimi. Santykiai su istorine kaimyne turi būti korektiški, bet vargu ar jie bus geri.

Czytaj więcej: Lietuvos žinios. Lenkija vėl moko

Televizoriaus ekrane šmėžuoja vangiai vykstanti debatų laida. Tema: uždrausti ar ne alkoholio reklamą? Ar draudimas mažins alkoholio vartojimą ar ne? Ir prisiminiau ryte matytą scenelę. Rytas ankstyvas. Septinta valanda. Ryto brėkšmoje, paremdamos viena kitą, dvi svyruojančios žmogystos stengėsi pasiekti artimiausią suolelį. "Įdomu, ar jie dar iš vakaro tokie, ar jau dabar pasipildė" - pagalvojau.

Czytaj więcej: Miniatiūros

Tarp Lietuvos menininkų yra nemažai vardų, kurie galbūt nebuvo labai garsinami, tačiau savo pasirinktoje srityje nuveikė didžiulius darbus, paliko pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. „Lietuvos“ ansamblio istorija neatsiejama nuo Eduardo Pilypaičio vardo – aukštos kultūros, profesinės kompetencijos, subtilios meninės nuovokos žmogaus, atidavusio ansambliui net dvidešimt trejus, pačius kūrybingiausius savo gyvenimo metus. Jo gimimo šimtmetis – puiki proga pažvelgti į šio puikaus žmogaus, Vilniaus krašto lietuvio gyvenimą ir kūrybinę veiklą. 

Czytaj więcej: Eduardas Pilypaitis – lietuvių tautinės kultūros puoselėtojas

Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui Gerb.  Arūnui Gelūnui.
Kopija: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui

Gerbiamas Ministre
Jau eilę metų Vilniaus rajone Juodšiliose barbariškai ir sistemingai niokojamas namas, kuriame gyveno vienas iš iškiliausių Lietuvos ir Europos rašytojų Juozapas Mackevičius (Józef Mackiewicz, 1902 – 1985). Jo knygos apie Sovietų Lietuvos okupaciją, Sovietų režimo nusikalstamos veiklos gili ir visapusiška analizė neturi analogų. Jo romanai, apysakos, straipsniai ir polemikos, rašytos kaip liudytojo, gyvenusio Vilniuje ir Juodšiliose pastebėjimai, turi didžiulę istorinio dokumento vertę.

Czytaj więcej: Laiškas Kultūros ministrui

 Iskier (Kibirkštis) redakcijos prašomas – rašau keletą žodžių. Suprantama nenoriu ir negaliu lenkų jaunimui mūsų krašte primesti mano požiūrio į lenkų visuomenę Lietuvoje ir į poziciją, kurią jis, mano nuomone turėtų užimti ir tokios pozicijos užėmimas, ypač lenkų jaunimo, laikau pareiga ir taisykle. Gerai suprantu, kad tais sunkiais klausimais, kuriais mano nuomone senoji karta nepajėgė, jaunimui taip pat yra sunku iš karto susiorientuoti, be to, be vyresnių nuorodų, geresnis gali būti savas jaunimo instinktas ir savarankiškas klausimo permąstymas. Todėl nenoriu ir pats tų nuorodų duoti, kurios gali būti nepriimtos: noriu tik išreikšti savo mintį ir požiūrį į kurį telpa visa mano praeitis, protinis darbas ir daugelio metų jausmai. Tai yra mano subjektyvi tiesa, kurią perteikiau rašydamas savo knyga „Litwa“, Vilniuje karo metu veikdamas aktyviai ne politikoje, bet I Legionų brigados gretose ir užimdamas dabartinę savo padėtį Nepriklausomoje Lietuvoje.

Visų pirmą ryžtingai atmetu požiūrį į Lietuvos lenkus, kaip „Lenkų tautos atskilusią dalį gyvenančia Lietuvoje“.

Czytaj więcej: Dvi teorijos apie Lietuvos lenkus