…Za uczciwego polityka uważam tylko takiego, który w swojej publicznej działalności przyznaje się do popełnionych błędów, koryguje swoje tezy w miarę narastania wiadomości i doświadczenia zaczerpniętego z rzeczywistości. Józef Mackiewicz. Prawda w oczy nie kole, 2002

Šią savaitę Lietuvą aplankė žinomas laisvės ir demokratijos ekspertas, buvęs Laisvosios Europos radijo prezidentas Jeffrey Gedminas. Savo viešoje paskaitoje jis teigė, jog laisvė svarbesnė už ekonominę gerovę. LTV „Pasaulio panoramoje“ J. Gedmino klausėme, kas yra laisvė, ar ji tikrai nenuvertėja ekonominės krizės metu ir kokios laisvės perspektyvos šiuolaikiniame pasaulyje.

- Kaip Jūs paprastai atsakote į klausimą „Kas yra laisvė?“

- Tai sudėtingas klausimas. Manau, kad geriausiai suvokti laisvę padeda susidūrimas su nelaisve. Kai buvau jaunas amerikietis, aš nedaug išmaniau apie laisvę. Bet aš daug keliavau po sovietų valdomą Rytų Europą. Buvau Rytų Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, net pačioje Rusijoje. Kai pamatai nelaisvę, kai pamatai, kaip veikia diktatoriška valdžia, kokiais būdais ji iš žmonių laisvę atima, juos pažemina, tada supranti, kuo svarbi laisvė. Mano nuomone, laisvė yra galimybė. Ji nėra jokia garantija. Tai galimybė kiekvienam žmogui, šeimai, Bažnyčiai, bendruomenei patiems lemti savo likimą.

Lietuvos pastangos išsaugoti švarią ir sveiką aplinką per pastarąjį dešimtmetį buvo aiškiai nepakankamos, tačiau ji yra septyniolikta švariausia pasaulio valstybė. Jeilio ir Kolumbijos universitetų mokslininkai, naudodami visą jiems prieinamą informaciją, įvertino 132 pasaulio valstybes.
Jų vertinimu, švariausia ir žmogaus sveikatai palankiausia valstybė yra Šveicarija, o Latvija - antra. Toliau eina Norvegija, Liuksemburgas, Kosta Rika, Prancūzija, Austrija, Italija, Didžioji Britanija ir Švedija.

Kiek lietuvių žino kad Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Riomeris save labiau laikė ne lietuviu, o Lietuvos lenku? Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę ir prasmę LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su Istorijos instituto direktoriumi Rimantu Mikniu. Knygą apie M. Riomerį parengęs žinomas istorikas atskleidžia, kad XIX-XX amžiaus sandūroje buvo galimybė susiformuoti moderniai Lietuvos lenkų tautai. Šiai idėjai tada nebuvo lemta išsipildyti, tačiau šiandienos realijos vėl verčia prisiminti istorines pastangas suartinti lietuvius ir Lietuvoje gyvenančius lenkus.

- Pradėkime nuo M. Riomerio. Jis buvo ir lietuvis, ir lenkas. Bent jau M. Riomeris pats taip save įvardindavo.
- Pasakysiu dar tiksliau. Taip, labai dažnai sakoma, kad jis buvo ir lietuvis, ir lenkas, neretai tai sukeldavo tam tikrą sąmyšį. Tačiau M. Riomeris ne tik 1939 metais, bet ir savo dienoraščiuose 1945 metų sausio - vasario mėnesiais, jausdamas gyvenimo galą, rašė visados liksiantis Lietuvos lenku. Lietuvos lenku, kurį tais laikais aplinkui sutikti nebuvo taip paprasta. Taigi jis save lietuviu laikė kaip pilietį.

 Laisvės premijos laureato,  garsaus rusų disidento Sergejaus Kovaliovo kalba, pasakyta LR Seime 2012 m. sausio 13 d. (pagal www.lrytas.lt)
 
Visų pasaulio šalių valdžia turi nustoti meluoti. Tai vakar Seime minint Laisvės gynėjų dieną pareiškė žymus žmogaus teisių gynėjas rusas Sergejus Kovaliovas, kuriam įteikta pirmoji Laisvės premija. S.Kovaliovo kalbą pateikiame kiek sutrumpintą.

Lietuva nepasiduos Lenkijos spaudimui ir visus klausimus dėl savo piliečių šalies Vyriausybė spręs savarankiškai, sako užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

"Mūsų Vyriausybė labai aiškiai pasakė: įvairius klausimus su savo piliečiais, nesvarbu, ar jie priklauso tautinei mažumai, ar ne, mes spręsime patys. Mums nereikia "vyresniojo brolio". Tai rami, ori pozicija", - sakė ministras interviu žurnalui IQ.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com