…Genezy koncepcji mojej skłonny jestem dopatrywać się w założeniach politycznych W. Ks. Witolda: obydwa państwa utworzyły wówczas związek, który upodobnić można do dwóch ludzi opartych wzajem plecami, a zwróconych twarzami w przeciwległe strony. Wielkie Księstwo Litewskie na wschód, Korona na zachód. W ten sposób każde z tych państw miało zabezpieczone tyły. Nic oczywiście nie stało na przeszkodzie, aby działać miały, zależnie od okoliczności, w jednym kierunku wspólnie. Józef Mackiewicz. Prawda w oczy nie kole, 2002
Valdžia dabar tik tuo ir užsiėmusi, kad kaip nors įtikintų visuomenę palikti ją po rinkimų valdžioje. Tam yra naudojamos daugiapakopės poveikio priemonės. Kaip jau anksčiau esu minėjęs, į priešrinkiminę smegenų prievartavimo akciją valdžia investavo 91 mln. litų mūsų pinigų, gerinasi žiniasklaidai mažindama PVM spaudai. Lietuvos klaninė televizija LRT rodo kapinių tonu bekalbančias galvas, kurios visi kaip vienas tikina, kad partokratiniai valdžiažmogiai yra be galo kompetentingi vadovai, vieninteliai šį bei tą supranta apie valstybės valdymą. Todėl išsirinkus savo interesus atstovaujančias jėgas bus mums labai skaudu dėl savo pasirinkimo.
Neseniai buvo atlikta apklausa ar Lietuva turėtų reikalauti atlyginti iš Rusijos okupacijos žalą. Dauguma respondentų, 54 proc., atsakė teigiamai. Tai gana retas atvejus, kai mano nuomonė sutampa su daugumos nuomone.
Czytaj więcej: Kodėl turime iš Rusijos toliau reikalauti atlyginti okupacijos
Artėjant Seimo rinkimams Lietuvoje gimė dar viena politinė partija – „Lietuvos sąrašas“.
Partijos steigiamasis suvažiavimas surengtas ketvirtadienio popietę Simono Daukanto aikštėje, šalia Prezidentūros, Vilniuje. Nors tokiam susirinkimui, policijos pareigūnų teigimu, leidimas nebuvo gautas, pasak vieno iš partijos steigėjų, partijos pirminiku išrinkto Dariaus Kuolio, tai negali būti kliūtis žmonėms susirinkti viešose miesto erdvėse: „Koks įstatymas draudžia lietuviams susirinkti savo aikštėse? Šitos aikštės buvo kuriamos tam, kad lietuviai jose rinktųsi, būriuotųsi ir bendrautų. Čia susirinko draugų, bičiulių būrys tarnauti savo valstybei, savo respublikai, o jūs sakot, kad tai – nelegalu. Mes sakom, kad tai yra legalu ir labai gerai.“
Czytaj więcej: S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros įkurta „Lietuvos sąrašo“ partija
Mūsų valstybėje yra gana neįprasta situacija – turime tris valstybingumą simbolizuojančias šventes: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. Taip su istorinėmis valstybės atkūrimo datomis kitose šalyse retai susiklosto. Dažniausiai minima viena diena. Tai kodėl taip nutiko Lietuvoje?
Mūsų valstybės raida gana sudėtinga: ne kartą į mūsų žemes kėsinosi priešai, buvome užgrobti ir teko kovoti dėl savo išlikimo. Vis dėlto mes kaip tas mitinis feniksas sugebėdavome pakilti iš pelenų ir išlikti. Niekada nesusitaikėme su pralaimėjimu ir valstybės netektimi.
Naciai siekė per lietuvišką administraciją legalizuoti savo veiksmus žydų atžvilgiu. Henry A. Zeigeris, knygos „The Case Against Adolf Eichmann“ redaktorius ir komentarų autorius, cituoja generolo F. W. Stahleckerio raportą, rašytą 1941 m. spalio 15 d. Heinrichui Himmleriui, Vokietijos vidaus reikalų ministrui.
Jame rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos valstybės smarkiai nukentėjo nuo bolševikų vyriausybės ir žydų, kol jos buvo inkorporuotos į SSSR, buvo tikėtasi, kad jos (t.y. patys gyventojai) atsilygins priešams, likusiems po Raudonosios armijos atsitraukimo. Saugumo policijos pareiga buvo sukurstyti šiuos apsivalymo judėjimus ir nukreipti juos teisinga linkme tam, kad kuo greičiau būtų pasiektas šio apsivalymo tikslas. Žvelgiant į ateitį buvo nemažiau svarbu pateikti lengvai įrodomą ir nepajudinamą faktą, kad išsilaisvinę gyventojai patys ėmėsi pačių griežčiausių priemonių prieš bolševikus ir žydus, ir kad vokiečių valdžios nurodymai liktų tarsi nuošalyje“. F. W. Stahleckeris tame pat raporte toliau skundžiasi: „Mūsų nuostabai, nebuvo paprasta sukelti plačius pogromus prieš žydus“. Kitas amerikiečių autorius dr. Philipas Friedmanas, buvęs Kolumbijos universiteto žydų istorijos lektorius ir knygos „Their Brothers Keepers“ autorius, cituoja kitus Franzo Stahleckerio, ypatingosios paskirties SS grupės, veikiančios Baltijos šalyse, vado („SS Brigadeführer Franz Stahlecker, Commander of Einsatzgruppe A, operating in Baltic countries“) žodžius: „Mūsų instrukcijų pagrindu, saugumo policija kiek įmanoma greičiau ėmėsi spręsti žydų klausimą. Tačiau mes manėme, kad reikėtų, jog saugumo policija iš karto nesiimtų ypatingai griežtai persekioti, kas galėtų sukelti negatyvią reakciją net ir tarp vokiečių. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad pati tauta ėmėsi persekioti žydus“.
Nuo savęs Ph. Friedmanas priduria: „Tačiau Stahleckeris, kuris vykdė samdinių verbavimą iš fašistų partizanų junginių, bedarbių policininkų ir nusikaltėlių pasaulio, su nuostaba ir nusivylimu atrado, kad lietuviai, kaip taisyklė, atsisakydavo galimybės, kurią jiems pasiūlydavo tūkstantmetis Reichas. „Tai nebuvo paprastas dalykas, - skundėsi Stahleckeris, - suorganizuoti efektyvius veiksmus, nukreiptus prieš žydus.“
Odwiedza nas 160 gości oraz 0 użytkowników.