Kalendoriuje parašyta: kovo 8-ji, Tarptautinė Moters Diena. Šventė. Susimąsčiau, nejučiomis mintyse iškilo ilga eilė metų moterų kovos už savo pilietines teises... Kaip ponios ir panelės šilko suknelėmis ėjo reikalauti teisės balsuoti, teisės valdyti savo turtą pačioms...Kaip paprastos darbo nuvargintimis rankomis moterys ėjo reikalauti trumpesnės darbo dienos, žmoniškesnių darbo sąlygų ir atlygio už jį... Nes pasaulį valdė tik vyrai, kuriems moteris buvo arba tik žaisliukas, arba tik darbo jėga. Bet ne žmogus. Tik jie, vyrai, galėjo tvarkyti pasaulį ir spręsti žmonijos likimą.

Ir prisiminiau puikų A.Tarkovskio filmą "Aukojimas". Tai begaliniai vyriškas eimas. Nes tik vyras vardan globalių idęjų gali sudeginti savo namus. Moteris niekada negalėtų to padaryti. Nes namuose gimsta vaikai. Namuose mažas pasaulis tampa dideliu. Mažajame namų pasaulyje susiklosto didžiojo pasaulio santykiai ir problemos. Tik mažajame namų pasaulyje užauga didžiojo pasaulio ir karvedžiai, ir filosofai. Todėl moteris niekada nedegins savo namų - didžiojo pasaulio pradžios. Čia jos Didžioji Politika. Tai absoliučiai nereškia, kad moteris turi užsidaryti vaikų kambaryje ir virtuvėje. Ne. Ne tam ji kovojo. Ji privalo vyrų pasulyje, kaip lygi su lygiais, pasitelkdama teisę, įstatymus, kurti ramų. sotų, skaidrų, didžių minčių pakylėtą ir grožio nušviestą perėjimą iš mažojo namų pasaulio į didijį. Tada bus galima spręsti globalines problemas ir be aukų liepsnos. Kantriai, diena po dienos ugdyti idėją - žmogų, kol subręs trokštamas vaisius...

 Tai ir bus geriausias paminklas moters vaidmeniui demokratinės visuomenės politikoje.