…My, Wilnianie…(…) Tuśmy wrośli od wieków, w tę Ziemię Wileńską i nikt jej obrazu z serca nam wyrwać nie jest w stanie. I po największej nawet burzy, ci z nas, co się ostali, zdrowi czy ranni, z okopów, lasu czy piwnic, z zagranicy, czy tylko z domu, wrócimy do swej ziemi i będziemy ją orać. Józef Mackiewicz. Gazeta Codzienna, 1939

Birželio 6 dieną, trečiadienį, 12 valandą, kaip kasdien užrašę žodį TIE-SOS Simono Daukanto aikštėje, laisvieji menininkai ir piliečiai kviečia į vaikštynes Gedimino prospektu.Sustoję Vinco Kudirkos aikštėje prie vyriausybės ir Nepriklausomybės aikštėje prie seimo, kreidelėmis užrašysime TIE-SOS šiose Vilniaus vietose.

Tuo pačiu metu laisviesiems menininkams ir piliečiams siūlome rašyti šį žodį ir kitose Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse.

Nuotraukoje: Žodis TIE-SOS priešais prezidentūrą (Alkas.lt nuotrauka)

 Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderio Algio Čapliko kreipimąsi į kitų padermių liberalus su užkeikimais vienytis ir nugalėti vadinamuosius populistus galima vertinti kaip konvulsijas prieš rinkimus.
Liberalų sąjūdis turi gerokai daugiau vilčių patekti į Seimą, tad nematyti jokios aiškios prasmės, kam kuris nors iš populiaresnės partijos lyderių turėtų užleisti savo vietą A.Čaplikui ar kokiam kitam jo ginklanešiui.

Mes,   pilietės   ir   piliečiai,   susirinkę   į   Sueigą   Vilniuje, pareiškiame:
- norime gyventi laisvoje ir orioje Lietuvos valstybėje,
- neleisime daugiau trypti piliečių žmogiškojo orumo ir garbes,

Toks jausmas, kad vėl neturime savo valstybės. Ji vėl nepriklauso mums. Ji priklauso kažkam kitam.
 Gal teisėjui Kondratjevui. Gal kontrolierei Žiobienei. Gal antstolei Vaicekauskienei. Gal kaukėtiems smogikams. Ar tiems, kas stovi už jų. Bet ne mums, dėl laisvės ir teisingumo Lietuvoje kovojusiems žmonėms.     
 Sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus. Sava valstybė paryčiais nesiveržia su ginkluota jėga į taikių civilių namus. Nedaužo langų. Nelaužia durų.
 Paryčiais į Lietuvos piliečių namus išskirti artimųjų ir naikinti jų turto verždavosi trėmimų vykdytojai. Stribai ir okupantai.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos šimto metų sukaktis yra puiki proga ne tiktai įvertinti jos reikšmę ir sukauptus lobius, bet ir plačiau pažvelgti į istorinius įvykius, susijusius su Lietuvos valstybingumo kūrimu, kuriuose dalyvavo ir Bibliotekos įkūrėjas bei globėjas, žymus Vilniaus advokatas ir visuomenės veikėjas Tadas Stanislovas Vrublevskis.
Mūsų dalyvavimas šiame renginyje ir pranešimas susijęs ne tiktai su pagarba, kurią jaučiame šiai itin daug nusipelniusiai įstaigai, bet ir su tuo, kad vis dar pasirodo publikacijų, o viena – ir visai neseniai, liudijančių, kad Lietuvos lenkų požiūris į Lietuvos nepriklausomybės kūrimą visuomenėje nėra pakankamai žinomas.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com