…I wypuściłbym na Europę patrole mongolskich opryczników, aby nahajami z byczej skóry, strzegły wolności słowa, i nie dopuszczały przemocy jednego z tych słów nad drugim. Bo nie to wydaje mi się najważniejsze w życiu, jakie kto ma przekonania, a to jedynie - by każdy je mógł swobodnie wypowiadać. Józef Mackiewicz. Gdybym był chanem… Kultura, 1958

Artėjant Seimo rinkimams Lietuvoje gimė dar viena politinė partija – „Lietuvos sąrašas“.
Partijos steigiamasis suvažiavimas surengtas ketvirtadienio popietę Simono Daukanto aikštėje, šalia Prezidentūros, Vilniuje. Nors tokiam susirinkimui, policijos pareigūnų teigimu, leidimas nebuvo gautas, pasak vieno iš partijos steigėjų, partijos pirminiku išrinkto Dariaus Kuolio, tai negali būti kliūtis žmonėms susirinkti viešose miesto erdvėse: „Koks įstatymas draudžia lietuviams susirinkti savo aikštėse? Šitos aikštės buvo kuriamos tam, kad lietuviai jose rinktųsi, būriuotųsi ir bendrautų. Čia susirinko draugų, bičiulių būrys tarnauti savo valstybei, savo respublikai, o jūs sakot, kad tai – nelegalu. Mes sakom, kad tai yra legalu ir labai gerai.“

 Mūsų valstybėje yra gana neįprasta situacija – turime tris valstybingumą simbolizuojančias šventes: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. Taip su istorinėmis valstybės atkūrimo datomis kitose šalyse retai susiklosto. Dažniausiai minima viena diena. Tai kodėl taip nutiko Lietuvoje?
Mūsų valstybės raida gana sudėtinga: ne kartą į mūsų žemes kėsinosi priešai, buvome užgrobti ir teko kovoti dėl savo išlikimo. Vis dėlto mes kaip tas mitinis feniksas sugebėdavome pakilti iš pelenų ir išlikti. Niekada nesusitaikėme su pralaimėjimu ir valstybės netektimi.

Naciai siekė per lietuvišką administraciją legalizuoti savo veiksmus žydų atžvilgiu. Henry A. Zeigeris, knygos „The Case Against Adolf Eichmann“ redaktorius ir komentarų autorius, cituoja generolo F. W. Stahleckerio raportą, rašytą 1941 m. spalio 15 d. Heinrichui Himmleriui, Vokietijos vidaus reikalų ministrui.
Jame rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos valstybės smarkiai nukentėjo nuo bolševikų vyriausybės ir žydų, kol jos buvo inkorporuotos į SSSR, buvo tikėtasi, kad jos (t.y. patys gyventojai) atsilygins priešams, likusiems po Raudonosios armijos atsitraukimo. Saugumo policijos pareiga buvo sukurstyti šiuos apsivalymo judėjimus ir nukreipti juos teisinga linkme tam, kad kuo greičiau būtų pasiektas šio apsivalymo tikslas. Žvelgiant į ateitį buvo nemažiau svarbu pateikti lengvai įrodomą ir nepajudinamą faktą, kad išsilaisvinę gyventojai patys ėmėsi pačių griežčiausių priemonių prieš bolševikus ir žydus, ir kad vokiečių valdžios nurodymai liktų tarsi nuošalyje“. F. W. Stahleckeris tame pat raporte toliau skundžiasi: „Mūsų nuostabai, nebuvo paprasta sukelti plačius pogromus prieš žydus“.    Kitas amerikiečių autorius dr. Philipas Friedmanas, buvęs Kolumbijos universiteto žydų istorijos lektorius ir knygos „Their Brothers Keepers“ autorius, cituoja kitus Franzo Stahleckerio, ypatingosios paskirties SS grupės, veikiančios Baltijos šalyse, vado („SS Brigadeführer Franz Stahlecker, Commander of Einsatzgruppe A, operating in Baltic countries“) žodžius: „Mūsų instrukcijų pagrindu, saugumo policija kiek įmanoma greičiau ėmėsi spręsti žydų klausimą. Tačiau mes manėme, kad reikėtų, jog saugumo policija iš karto nesiimtų ypatingai griežtai persekioti, kas galėtų sukelti negatyvią reakciją net ir tarp vokiečių. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad pati tauta ėmėsi persekioti žydus“.
Nuo savęs Ph. Friedmanas priduria: „Tačiau Stahleckeris, kuris vykdė samdinių verbavimą iš fašistų partizanų junginių, bedarbių policininkų ir nusikaltėlių pasaulio, su nuostaba ir nusivylimu atrado, kad lietuviai, kaip taisyklė, atsisakydavo galimybės, kurią jiems pasiūlydavo tūkstantmetis Reichas. „Tai nebuvo paprastas dalykas, - skundėsi Stahleckeris, - suorganizuoti efektyvius veiksmus, nukreiptus prieš žydus.“

 Darius Kuolys (g. 1962 m. Vilniuje) - humanitarinių mokslų daktaras, docentas, neparsiduodantis  žurnalistas, visuomenės veikėjas. 1988–1990 m. vienas iš  kultūros mėnraščio „Sietynas“ steigėjų ir autorių. Pirmasis atkurtos Lietuvos kultūros ir švietimo, ir iki šiol pats jauniausias, ministras. Per pirmąją Valdo Adamkaus prezidentavimo kadenciją dirbo prezidento patarėju. Pilietinės organizacijos „Piliečių Santalka" steigėjas ir tarybos narys, Santaros- Šviesos organizacijos narys,. Šiuo metu Lietuvių literatūros ir tautosakos institute tyrinėja senąją Lietuvos kultūrą, rašo knygas. Ilgametis Pilietinės visuomenės instituto direktorius. Visada neabejingas, atvirai ir drąsiai pasisakantis „nepatogiausiomis“ temomis.  Kultūros, švietimo, politikos ir kitas gyvenimo sritis visada matantis  platesniame tiek Lietuvos, tiek pasaulio kontekste. Draugiškas, turi subtilų humoro jausmą.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei gerb. p. Irenai Degutienei
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos visuomenei
Vilnius, 2012 m. birželio 21 d.
Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti
PRINCIPINĖS IŠVADOS

Išgyvendami dėl žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje užtikrinimo bei konstitucinės tvarkos Lietuvos valstybėje išsaugojimo, jausdami savo profesinę ir pilietinę pareigą nelikti nuošalyje, kai Garliavos įvykių fone Lietuvos Respublikos Seime sprendžiamas klausimas, ar mūsų valstybės institucijos pajėgios užtikrinti konstitucinių vertybių apsaugą, Visuomeninės komisijos nariai pateikia šias išvadas dėl įvykių Garliavoje:
Komisija, įvertinusi per 50 žodinių ir raštiškų liudijimų, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, konstatuoja, kad vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio mėnesio 16 dienos sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com