LIETUVIŠKAI

Pilietiniam portalui Tiesos.lt skirtas žinomo filosofo komentaras.
Šiemet kaip niekad daug, labai aistringai, o dažnai net ir agresyviai kalbama apie valdžią ir politiką. O tai iškalbingiausiai liudija žmonių nusivylimą valdžia ir bene patį didžiausią jos atitrūkimą nuo visuomenės per visus nepriklausomybės metus. Nusivylimas visada atsiranda iš nepatenkintų lūkesčių, o atitrūkimas reiškia, kad valdžia ima elgtis taip, tarytum ji būtų visiškai nepriklausoma nuo visuomenės valios ir dirbtų tik dėl savęs. Tie dalykai tarpusavyje susiję. Bet ne nusivylimas pagimdo valdžios atitrūkimą, o atitrūkimas – nusivylimą.

Czytaj więcej: Krescencijus Stoškus: Valstybės moralinė krizė

Trečiadienį didžiausias Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ išspausdino interviu su Kovo 11 - osios Akto signataru, buvusiu Valdo Adamkaus patarėju Česlavu Okinčicu.

Lietuva yra NATO, Europos Sąjungos narė, bet prezidento rinkimai parodė, kad ji iš esmės suskilo pusiau.
Vienoje pusėje – V. Adamkų parėmę žmonės, patenkinti nepriklausomybe ir ekonominėmis bei demokratinėmis permainomis.
Kitoje pusėje atsidūrė Lietuvos tikrove nusivylęs elektoratas, balsavęs už K. Prunskienę. Ją palaikė neseniai pašalintas prezidentas R. Paksas ir – netiesiogiai populiariausias Lietuvoje populistas Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas.
- Kodėl iškart pusiau? Prezidento rinkimuose dalyvavo labai mažai rinkėjų - tik apie 50 procentų balso teisę turinčių piliečių. Vadinasi, K. Prunskienę parėmė ne daugiau kaip 20 proc. Lietuvos gyventojų.
Be to, nėra jau taip akivaizdu, jog V. Uspaskichas palaikė K. Prunskienę. Jo Darbo partija oficialiai nerėmė nė vieno kandidato, o jis pats visą rinkimų vakarą praleido V. Adamkaus štabe. Pagaliau V. Uspaskichas ne kartą pareiškė, jog Lietuvai būtų geriau, jei prezidentu taptu V. Adamkus. Tikriausiai todėl V. Adamkus nugalėjo Kėdainiuose – V. Uspaskicho mieste.

Czytaj więcej: Signataras apie prezidento rinkimų paradoksus

Lietuvoje teisiamą Darbo partijos pirmininką, europarlamentarą Viktorą Uspaskichą ginti šoko ne tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis, bet ir rusakalbis latvių europarlamentaras Aleksasndras Mirskis.
Pastarasis savo laiške kolegoms socialistams pareiškė, jog teismų sistemos politizavimą Lietuvoje puikiai įrodo kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus knyga, kurioje rašoma, esą europarlamentaras Vytautas Landsbergis aiškino šalies vadovui, kaip jam elgtis dėl teisėjų.

Czytaj więcej: V.Uspaskichas tapo rusakalbių ir lenkų europarlamentarų vienijimosi pradžia?

"Lėtas teisingumas - blogas teisingumas", - pareiškė Lietuvos Respublikos prezidentė teisėjų sueigoje 2012 metų lapkričio 9 dieną, kai susirinkę teisėjai, atstovaujantys 777 teisingumo vykdytojų gildijai, perrinko savo savivaldos vedlius.
Nors pagal apklausų duomenis daugiau kaip 80 proc. Lietuvos piliečių neigiamai vertina Lietuvos teismų darbą, dauguma teisėjų nesuabejojo pagrindinių savo buvusių vadovų tinkamumu toliau diktuoti teismų saviraiškos "madas".

Czytaj więcej: Ar vėluojantis teisingumas negriauna tautos gerovės?

Povilas Urbšys – panevėžietis, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio padalinio vadovas. Šiuose rinkimuose į Seimą kandidatavo Vakarinėje rinkimų apygardoje ir kaip nepriklausomas, save išsikėlęs kandidatas nugalėjo visus konkurentus itin ryškia balsų persvara. Už P. Urbšį balsavo net 9 807 panevėžiečiai, ir tai yra antras pagal dydį iš 68 vienmandačių apygardų rezultatas, kurį pralenkė tik Seimo pirmininkė I. Degutienė.

Be to, Povilas kalba apie tai, kad kova rinkimuose – tai tik didelio kelio pradžia. Grupė iniciatyvių žmonių, lydėjusių jį rinkimų batalijose, nežada skirstytis kas sau, o vis drąsiau prabyla apie judėjimo, kuris gintų piliečių teises nuo partinės nomenklatūros savivalės, įkūrimą.