Šiuo mitingu tautinės mažumos reiškia nepasitenkinimą Švietimo įstatymo nuostatomis. Renginio organizatoriai reikalauja visų dalykų tautinių mažumų mokyklose dėstymo gimtąja kalba, lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo atšaukimo bei „nutraukti mokyklų su valstybine dėstomąja kalba protegavimą tautinių mažumų mokyklų atžvilgiu“.
Trispalvė su gedulo juosta
Apie 15.10 val. aikštelėje prie Seimo rūmų pradėjo rinktis pirmieji protesto dalyviai. Mitingo dalyviai į rengionio vietą keliauja tiek pėsčiomis, tiek autobusais. Jau apie 15.15 val. Prie Seimo buvo daugiau žmonių, nei keliomis valandomis anksčiau susirinko prie Vilniaus rajono savivaldybės, kur dėl lietuvių mokyklų reorganizacijos protestavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.
Mitingo dalyviai – įvairiausio amžiaus: nuo pradinukų ir abiturientų iki senolių. Daugelis prie Seimo atsinešė plakatus ir transparantus su Lietuvos švietimo politiką smerkiančiais bei supratimo prašančiais užrašais, kai kurie atsinešė Lenkijos vėliavas.
Protestuotojų nuotaiką atspindi ir atributika prie tribūnos, iš kurios aidės renginio organizatorių kalbos. Ten pastatyta Europos Sąjungos vėliava bei Lietuvos trispalvė. Pastaroji – su didele juoda gedulo juosta.
Kol kas sunku pasakyti, ar prie Seimo bus surinkta 5 tūkst. žmonių minia. Tačiau dar neprasidėjus renginiu buvo matyti, kad mitingas yra tūkstantinis.
V. Tomaševskis suskaičiavo 10 tūkst. žmonių, policija – tik 2 tūkst.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis į susirinkusiuosius nusprendė kreiptis lietuviškai. Pirmiausiai jis iš tribūnos pareiškė, kad prie Seimo susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Tuo tarpu oficialūs policijos duomenys gerokai kuklesni – pareigūnai suskaičiavo 2 tūkst. mitinguotojų.
Mitingo organizatoriai šiuos pranešimus pavadino žiniasklaidos provokacija ir dezinformacija.
V. Tomaševskis miniai peikė dabartinę valdžią, ypač – konservatorius ir liberalus. Jis taip pat nepamiršo paraginti teisingai balsuoti kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
„Mes turim kartu pasipriešinti šiandieninės daugumos Seime – konservatorių ir liberalų partijų – kuri neatstovauja mūsų lūkesčių ir mūsų interesų. (...) Aš manau, kad dabartinė mūsų valdžia turi rūpintis tuo, kad mūsų tėvynainiai neemigruotų iš Lietuvos. Jau pusė milijono mūsų piliečių gyvena Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje, kitose šalyse. Tai kodėl jie ne rūpinasi emigrantais, o rūpinasi tuo, kad mes nemokėtume savo gimtosios kalbos? Reikia galvot, kad lietuvių kalbą mokėtų pusė milijono emigrantų, kurie dabar Vakarų Europoje“, - kalbėjo LLRA lyderis.
Kiekvieną jo pasisakymą lydėjo ovacijos.
Nepamiršo ir V. Landsbergio
Tęsdamas kritiką valdžiai, V. Tomaševskis metė akmenį ir į konservatorių garbės pirmininko Vytauto Landsbergio daržą. Jam politikas prikišo piktnaudžiavimą žemės grąžinimu, kurio vis dar nesulaukia Vilniaus krašto lenkai.
„Vilniuje dar tik 15 proc. žemės grąžinta teisėtiems savininkams. Kodėl? Klausimas be atsakymo. O dabartinės koalicijos dvasinis lyderis pats priėmė 1991 m. įstatymą dėl žemių perkėlimo ir pats tuo įstatymu pasinaudojo. Pats gavo, žmona gavo, draugai, prokurorai, Aukščiausio teismo pirmininkai. Kas žino, Tarandėje, kas gavo žemę? O ponas Zacharevič neatgavo savo žemės. Lygiai taip pat, kaip ponas Vasilevski neatgavo savo žemės. Šiandien mes turim protestuoti kartu visi“, - tęsė LLRA lyderis.
Jis taip pat teigė, kad nuo konservatorių provokacijų kenčia ir „broliai žemaičiai“, kurie, kaip ir lenkai negali savo kalba rašyti vietovių pavadinimų. Be to, esą dėl politinių intrigų Žemaičių partijos lyderis Egidijus Skarbalius neteko vicemero posto. „Tai konervatoriai suorganizavo šitą perversmą ir dabar jie turi valžią. O žemaičiai, tikrieji autochtonai tų žemių, neturi valdžios“, - bėrė politikas.
Ragino teisingai balsuoti
Grįžęs prie lenkų kalbos, V. Tomaševskis nepamiršo paminėti kitąmet įvyksiančių Seimo rinkimų.
„Buvo mūsų 5 tūkst. priešais prezidentūrą, dabar yra 10 tūkst. Ne iš gero gyvenimo juk čia atėjome. (...) Jau po metų bus nauji parlamento rinkimai, nuo jūsų priklausys, kas sėdės šiuose rūmuose. (...) Atėjo laikas permainoms. Į tą Seimą turi ateiti dori žmonės, o ne tie, kurie mus apvaginėja ir apgaudinėja“, - sakė LLRA lyderis.
Vis dėlto jis išreiškė viltį, kad daugiau mitingų organizuoti nereikės.
Panašiai kalbėjo ir parlamentaras Michalas Mackevičius. „Atėmė mūsų pavardes, pavogė žemę, o dabar nori atimti ir mūsų mokyklas. Kas tai per politika?“, - kalbėjo politikas.
Moksleiviai bijo artėjančių egzaminų
DELFI kalbinti moksleiviai iš lenkų mokyklų sutartinai teigė nesipriešinantys lietuvių kalbai, tačiau pasikeitusi pamokų bei egzaminų tvarka jiems kelia šiurpą. Esą permainos pernelyg staigios, ir daugelis jų tiesiog nespės prisitaikyti.
„Norime savo teises apginti. Mūsų tėvai nuo pirmos klasės leidžia mus į lenkiškas mokyklas, mokomės lenkiškai geografiją, istoriją. O dabar nori padaryti taip, kad mus mokytų kaip lietuviškose mokyklose. Ir dar tie egzaminai“, - kalbėjo vienas devintokas.
Pasak jo, ypač daug streso patiria vyresnių klasių moksleiviai, pasikeitusių egzaminų prisibijo ir jaunesni.
Panašius nuogąstavimus išreiškė ir DELFI kalbintas vienuoliktokas. „Esu vienuoliktoje klasėje. Man, pavyzdžiui, per sunku per dvejus metus pasiekti tokį lygį, kokį mūsų draugai iš lietuvių mokyklų per visą laiką, kurį mokosi, gali pasiekti“, - sakė vaikinas.
Pasak jo, egzaminų baiminasi jo klasės draugai ir bičiuliai, kurie ketina Lietuvoje studijuoti specialybes, į kurias stojant vertinami lietuvių kalbos egzamino rezultatai. Pats vaikinas teigė labai rimtai svarstantis galimybes studijuoti užsienyje.
Kalbos apie politikavimą žeidžia
DELFI kalbinta dviejų mokyklinukų mama teigė, jog jos vaikams – ypač dešimtokei dukrai – permainos smogė it žaibas iš giedro dangaus.
„Gal pagaliau atkreips dėmesį į mus? Į mūsų norus, į mūsų reikalavimus, į mūsų teises, - kalbėjo moteris. - Sunkiai. Vaikai dabar gavo tiesiog labai didelį krūvį. Sunku bus mūsų vaikams mokytis. Vis dėlto jie galvoja lenkiškai vis tiek. Bus sunkoka. Ir istorija, ir geografija... nežinau. Be abejo, jie viską galės, jie išmoks. Bet laiko užima žymiai daugiau.“
Pašnekovė teigė nesuprantanti, kodėl Lietuvos vadovai tautinių mažumų reikalavimus suveda į politiką. „Ne, čia nėra politikos. Čia visi galvoja apie savo vaikus“, - sakė ji.
Tiesa, kai kurie mitingo dalyviai neslepia manantys, kad renginys turi ir politinį atspalvį.
„Gal biškutį yra politizuotas, bet jeigu tiesiai šviesiai, galima taip pasakyti, kad visgi nepagalvotai yra padaryta (švietimo sistemos pertvarka – DELFI). Reikėjo Seime apsispręsti normaliai, o ne taip iš karto. Taip nieks nedaro“, - DELFI sakė vidutinio amžiaus mitingo dalyvis.
Jis, kaip ir kiti pašnekovai, teigė, jog lietuvių kalbos stiprinimas pernelyg drastiškas, prie jo nespės prisitaikyti abiturientai ir kiti vyresnių klasių moksleiviai.
„Reikėjo daryti nuo kokios penktos klasės, kad būtų (pereinamasis – DELFI) laikotarpis. Kad žmonės galėtų po biškį priprasti. Duoda mums iškart „į galvą“ vaikai mokėsi 11 metų, o dabar turi iškart, per vienus metus, padaryti pažangą tokią, kad galėtum kalbėti normaliai, kaip ir lietuviai“, - sakė vyriškis.
Sulaukė profsąjungos palaikymo
Paramą mitinguotojams išreiškė ne tik tautinių mažumų organizacijų atstovai, bet ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.
„Prisiminiau, kaip mes kalėdinę dovaną švietimo ministrui (Gintarui Steponavičiui – DELFI) įteikėme – ausų krapštukus. Kodėl mes juos įteikėme? Todėl, kad jis mūsų negirdi. Tai dabar yra analogiška situacija. Šį kartą ministras negirdi ne tik jūsų, bet taip pat negirdi ir profesinės sąjungos. Jisai negirdi ir tarptautinių organizacijų“, - kalbėjo R. Osipavičiūtė, pabrėždama, kad padėtimi Lietuvoje susirūpino ir tarptautinė švietimo sektoriaus profsąjunga „Švietimo internacionalas“.
Profsąjungos vadovės žodžius minia palydėjo ovacijomis.
„Peršasi išvada, kad ausų krapštukus reikės įteikti ne tik švietimo ministrui, bet ir mūsų premjerui, ir Seimo Švietimo, kultūros bei sporto komiteto pirmininkui“, - pridūrė R. Osipavičiūtė.
Ji sykiu pažymėjo, kad tautinių mažumų mokytojai nespės paruošti savo auklėtinių pasikeitusiems egzaminams. „Mūsų profsąjunga siūlo, kad tai būtų ilgesnis (pereinamasis – DELFI) laikotarpis. Švietimo įstatymas yra, jo atšaukti teisiškai mes negalim. Tačiau mes galime priimti poįstatyminius aktus būtent dėl tautinių mažumų mokyklų likimo. Reikia mažiausiai 5-7 metų, kad būtų galima lygiaverčiai tiek lietuvių mokiniams, tiek tautinių mažumų mokiniams laikyti lietuvių kalbos egzaminą. Mes už tai, kad jūs esate teisūs šitoje situacijoje. Ir mes manome, kad valdžia privalo kalbėtis su tais žmonėmis ir su mokytojų atstovais lygiaverčiai. Susėsti prie stalo ir spręsti problemas, o ne važiuoti buldozerio principu“, - pabrėžė R. Osipavičiūtė.
Į mitingo dalyvius kreipęsi tautinių mažumų atstovai vienbalsiai tvirtino nedemonstruojantys jokių antilietuviškų nuotaikų. Tačiau antilenkiškos ir ksenofobiškos nuotaikos Lietuvoje esą akivaidžiai stiprėja.
Komplimentai lietuvių vardu – iš partijos kolegės lūpų
Renginio vedėjai taip pat pareiškė, kad lenkams paramą reiškia ir lietuvių atstovai. Kaip to įrodymas, į tribūną žengė studente iš Druskininkų pristatyta Gintarė Pugačiauskaitė.
Ji kalbėjo, kad lenkų ir kitų tautinių mažumų pretenzijos yra teisingos ir pagrįstos, kad dabartinė Lietuvos valdžios veikla primena sovietmetį. Mergina taip pat gyrė lenkų mažumą už tai, kad ji turi gerus ir tinkamai jai atstovaujančius lyderius.
Tiesa, renginio organizatorei pamiršo pasakyti, kad lietuvių atstove pristatyta G. Pugačiauskaitė priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA). Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 21-erių studentė savivaldos rinkimuose kandidatavo į Druskininkų savivaldybę. LLRA sąraše jai teko 17-asis numeris.
J. Razma: tai politikavimas
Valdantieji šį mitingą vadina politizuotu. Esą taip politinį kapitalą kraunasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).
„Tokioms protesto formoms nėra jokio pagrindo. Dėl Švietimo įstatymo pataisų vyksta intensyvus lenkų mažumos atstovų dialogas su Vyriausybe, Švietimo ir mokslo ministerija jau yra žengusi žingsnį kompromiso link, šiuo klausimu, mano žiniomis, konstruktyviai dirba Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė. Mūsų frakcijos durys taip pat visuomet atviros, galime kalbėtis, teikti bendrus pasiūlymus Vyriausybei, tačiau tokios iniciatyvos nesulaukėme“, - penktadienį išplatintame pranešime teigia konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.
Jis taip pat stebisi ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ penktadienį organizuotu mitingu prie LLRA kontroliuojamos Vilniaus rajono savivaldybės. Esą „tvarkiečiai“ elgiasi keistai, kalbėdami apie kovą su lietuvių mokyklų naikinimu Vilniaus krašte, kai patys savo frakcijoje Seime turi tris LLRA atstovus.
„Kyla klausimas, ar tos pačios frakcijos nariai nesusikalba, jų požiūriai radikaliai skiriasi? O gal, priešingai, tokie priešpriešos mitingai yra siekis kurstyti aistras ar net bandyti išprovokuoti nesantaiką tarp bendrapiliečių, kaimynų, kolegų?“, - retoriškai klausia J. Razma.
Mitingą prie Seimo rengia būrys stambiausių tautinių mažumų organizacijų: LLRA, Rusų aljansas, Lietuvos lenkų sąjunga, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų draugija bei F. Skorinos baltarusių kalbos draugija.
2011 rugsėjo 23 d.