…I wypuściłbym na Europę patrole mongolskich opryczników, aby nahajami z byczej skóry, strzegły wolności słowa, i nie dopuszczały przemocy jednego z tych słów nad drugim. Bo nie to wydaje mi się najważniejsze w życiu, jakie kto ma przekonania, a to jedynie - by każdy je mógł swobodnie wypowiadać. Józef Mackiewicz. Gdybym był chanem… Kultura, 1958

I znowu po weekendzie tyle jest wesołych tematów, o których można by zabawnie napisać. Armageddon w warszawskim metrze, który zablokował komunikacyjnie całą stolicę. Ksiądz-pedofil ze Szczecina, który pozazdrościł biskupowi-actimelkowi z Gdańska jego hodowli danieli i postanowił sobie założyć hodowlę Francuzów (złapał dwóch, zresztą całkiem dojrzałych – i uwięził ich u siebie na plebani). Weekendowy magazyn „Gazety Wyborczej”, w którym Marek Beylin zapewnia, że edukacja uchroni nas przed powrotem nazizmu, a kilka stron wcześniej Jan Hartman domaga się, żeby edukację zlikwidować (swoją drogą, to kolejny przykład cywilnej dezercji: przedsiębiorcy nie chcą płacić podatków, policjanci wynajmują się bandytom jako ochroniarze, a edukatorzy nie chcą edukować – czy nie tak upadają cywilizacje?). Ale nie mogę o tym wszystkim pisać, nie mam siły żartować, Feliks nie będzie wesoły i nie będzie piosenki.

Wczoraj wieczorem przeczytałem książkę Stefana Zgliczyńskiego Jak Polacy Niemcom Żydów mordować pomagali.

Szanowna Pani Marszałek! W odpowiedzi na interpelację pana posła Artura Górskiego (pismo nr SPS-023-13203/13 z dnia 23 stycznia br.) w sprawie udziału Polaków w litewskim rządzie i planów rządowej współpracy polsko-litewskiej uprzejmie informuję.

Dalia Grybauskaitė prilygintina bakterijai, sugebančiai išgyventi baisiomis sąlygomis, jos esminis instinktas yra karjera, - mano knygą „Raudonoji Dalia“ (jau pradedamą platinti) parašiusi žurnalistė Rūta Janutienė, narpliojusi prezidentės biografijos faktus ir konstatuojanti, kad „Lietuva ieškojo lyderio, o gavo viršininkę“.

Ar galime pasitikėti mūsų Seimo daugumos atstovais, kurie Varšuvoje bando gerinti dvipusius Lietuvos ir Lenkijos santykius? Šiandien posėdžiauja dviejų šalių parlamentarai. Lietuvos delegacijoje, kuriai vadovauja Gediminas Kirkilas, yra trys LLRA frakcijos atstovai – Vanda Kravčionok, Juzefas Kvetkovskis ir Michalas Mackevičius.
1791 metų gegužės 3 dieną Abiejų Tautų – Lietuvos ir Lenkijos – Seimas priėmė Konstituciją. Artėjant šiai datai praeitą sekmadienį Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje susirinko per 1000 protestuotojų, norėjusių priminti mūsų valdžiai, kad vyksta manipuliacijos lenkų bendruomene Lietuvoje, o tuo pat metu lietuvių bendruomenė Lenkijoje silpsta.
Po istorinių vedybų bei istorinių skyrybų su mūsų kaimyne vėl pradeda kilti įtampa. Kas ją kelia? Apie dabartinius Lietuvos ir Lenkijos santykius bei mūsų nacionalinės politikos spragas kalbamės su filosofu Vytautu Rubavičiumi.

Lietuvos vidaus ir užsienio politika vis labiau atrodo tarsi apkerėta tamsios ir pikta linkinčios jėgos. Vadinamasis ,,Lietuvos lenkų“ klausimas artėja prie sunkiai prognozuojamos atomazgos. Didėja tikimybė, kad ši atomazga bus sąjūdinių laikų masto politinis sprogimas.
Tokią baigtį žada šio seniai svarstomo ir įtampą visuomenėje kurstančio atvejo siūlomi sprendimai. Tikėtis kitokios baigties sunku dėl akivaizdžios priežasties. Per visą atkurtos valstybės istoriją turbūt dar nebuvo iškilęs joks kitas klausimas, kurį būtų buvę mėginama išspręsti šitaip nesugebant arba nenorint suvokti ir atvirai įvardyti tikrojo jo turinio ir esmės. Būtent šia prasme apie valstybės užsienio politiką tenka kalbėti pasitelkus apkerėjimo vaizdinį.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com