Prašymas inicijuoti piliečių teisinės nelygybės užkardymą
Vilnius, 2014-01-02
Gerb. Seimo Kontrolieriau! Pastaruoju metu Lietuvos visuomenėje vis plačiau diskutuojama apie tai, kad mūsų valstybėje veikia ir plečiasi antikonstitucinė socialinės apsaugos sistema, kuri pensinio amžiaus piliečius yra padalijusi į dvi grupes: tie, kuriems pensijos mokamos per "Sodrą", ir tie, kuriems, be senatvės ar invalidumo pensijų, nustatytų LR Konstitucijoje, papildomai mokamos valstybinės pensijos ar rentos, nors vieni ir kiti dirbdami mokėjo vieną "Sodros" mokestį.
Nežiūrint, kad reiškinys akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijos preambulei bei 29 ir 52 straipsniams - jo mastas yra milžiniškas, o antikonstitucines pensijas ar rentas per visuomenei nežinomus centrus ir įstaigas gauna jau apie 110 tūkst. asmenų !
Tuo pačiu metu socialinės apsaugos sistema kaimyninėse ES šalyse - Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, skirtingai negu pas mus, veikia pagal tų šalių Konstitucijas ir visi piliečiai gauna senatvės pensiją per vieną įstaigą, atitinkančią mūsų „Sodrą".
Valstybė - tai piliečių šeima, įsivaizduokite, Gerb. Seimo Kontrolieriau, kad motina dalį savo vaikų maitina sočiai prie vieno stalo, o kitą dalį - prie kito stalo laiko pusbadžiu. Ar tokia šeima gali būti stipri, ar tie pažemintieji vaikai neieškos kitų namų, kuriuose jų vaikai nesijaustų antrarūšiai žmonės?
Kiekvienas mąstantis pilietis, nepriklausomai nuo to , kokiai grupei jį priskyrė valdantieji, supranta, kad tokia LR Konstitucijai prieštaraujanti sistema griauna valstybingumo pamatus, skatina teisinį nihilizmą ir plečia korupciją, didindama piliečių atskirtį bei skatindama emigraciją. Be to, tai ypač masinis, šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, kai dalis piliečių, tarp jų ir daugiavaikės motinos, gyvena žemiau skurdo ribos, o kita dalis - neteisėtai gauna papildomas antikonstitucines išmokas, leidžiančias jiems, gyventi daug prabangiau, nei kita tautos dalis. Pažymėtina, kad tas antikonstitucines priemokas valstybinių pensijų pavidalu gauna sovietmečio partinė nomenklatūra ir naujoji nomenklatūra, taip pat ir šalies Konstitucinio teismo teisėjai, kurie tokiu būdu lyg papirktieji tampa neobjektyvūs ir savanaudiškai šališki.
Gerb. Seimo Kontrolieriau, Jūsų, priedermė Lietuvos valstybei, Konstitucijai ir įstatymams bei savo pareigų garbingas ir nešališkas vykdymas, platūs įgaliojimai ginti žmogaus teises, gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos tinkamai vykdo pareigą tarnauti žmonėms leidžia tikėti, kad Jūsų vadovaujama įstaiga patikrins ir pareikalaus iš Lietuvos Respublikos vadovų nutraukti antikonstitucinės privilegijų sistemos veikimą. Tuo labiau, kad paskaičiavimai rodo, jog tam kasmet išleidžiama apie milijardas litų.
Mes neteigiame, kad valstybėje nėra išskirtinius nuopelnus turinčių žmonių, bet jų išskirtinumui nebūtinos antikonstitucinės priemonės.
Jūsų, Gerb. Seimo Kontrolieriau, veikla ta kryptimi būtų labai svarbus ne tik lygiateisiškumo įgyvendinimo, bet ir moralinis žingsnis, kuris paskatintų dalį privilegijuotųjų atsisakyti nuo neteisėtų išmokų gavimo skurstančiųjų labui ir leistų pagerinti tremtinių ir politinių kalinių, daugiavaikiu motinu, kultūros darbuotojų ir kitų vargingiausiai gyvenančių piliečių padėtį.
Laukdami Jūsų veiksmų, linkime geros valios ir prasmingų Jūsų pastangų Lietuvos kelyje į teisingumą.
Lietuvos Respublikos piliečiai:
Pilietinės savisaugos brolijos KAMANĖ patikėtinis Jonas Ivoška, Ten adres pocztowy jest chroniony przed spamowaniem. Aby go zobaczyć, konieczne jest włączenie w przeglądarce obsługi JavaScript. Ankštoji g. 3-3, Vilnius
Fondo „Vilniaus klodai" pirmininkas Ryšard Maceikianec, Ten adres pocztowy jest chroniony przed spamowaniem. Aby go zobaczyć, konieczne jest włączenie w przeglądarce obsługi JavaScript. Švyturio g. 25-4, Vilnius
Pakartotinai
Vilnius, 2014-03-25
Pirmą kartą prašymas buvo įregistruotas Seimo kontrolierių įstaigoje 2014-01-02
Gerb. Augustinui Normantui, Seimo kontrolierių įstaigos vadovui
Prašymas inicijuoti piliečių teisinės nelygybės užkardymą
Gerb. Seimo Kontrolieriau! Pastaruoju metu Lietuvos visuomenėje vis plačiau diskutuojama apie tai, kad mūsų valstybėje veikia ir plečiasi antikonstitucinė socialinės apsaugos sistema, kuri pensinio amžiaus piliečius yra padalijusi į dvi grupes: tie, kuriems pensijos mokamos per "Sodrą", ir tie, kuriems, be senatvės ar invalidumo pensijų, nustatytų LR Konstitucijoje, papildomai mokamos valstybinės pensijos ar rentos, nors vieni ir kiti dirbdami mokėjo vieną "Sodros" mokestį.
Nežiūrint, kad reiškinys akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijos preambulei bei 29 ir 52 straipsniams - jo mastas yra milžiniškas, o antikonstitucines pensijas ar rentas per visuomenei nežinomus centrus ir įstaigas gauna jau apie 110 tūkst. asmenų !
Tuo pačiu metu socialinės apsaugos sistema kaimyninėse ES šalyse - Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, skirtingai negu pas mus, veikia pagal tų šalių Konstitucijas ir visi piliečiai gauna senatvės pensiją per vieną įstaigą, atitinkančią mūsų „Sodrą".
Valstybė - tai piliečių šeima, įsivaizduokite, Gerb. Seimo Kontrolieriau, kad motina dalį savo vaikų maitina sočiai prie vieno stalo, o kitą dalį - prie kito stalo laiko pusbadžiu. Ar tokia šeima gali būti stipri, ar tie pažemintieji vaikai neieškos kitų namų, kuriuose jų vaikai nesijaustų antrarūšiai žmonės?
Kiekvienas mąstantis pilietis, nepriklausomai nuo to, kokiai grupei jį priskyrė valdantieji, supranta, kad tokia LR Konstitucijai prieštaraujanti sistema griauna valstybingumo pamatus, skatina teisinį nihilizmą ir plečia korupciją, didindama piliečių atskirtį bei skatindama emigraciją. Be to, tai ypač masinis, šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, kai dalis piliečių, tarp jų ir daugiavaikės motinos, gyvena žemiau skurdo ribos, o kita dalis - neteisėtai gauna papildomas antikonstitucines išmokas, leidžiančias jiems, gyventi daug prabangiau, nei kita tautos dalis. Pažymėtina, kad tas antikonstitucines priemokas valstybinių pensijų pavidalu gauna sovietmečio partinė nomenklatūra ir naujoji nomenklatūra, taip pat ir šalies Konstitucinio teismo teisėjai, kurie tokiu būdu lyg papirktieji tampa neobjektyvūs ir savanaudiškai šališki.
Gerb. Seimo Kontrolieriau, Jūsų, priedermė Lietuvos valstybei, Konstitucijai ir įstatymams bei savo pareigų garbingas ir nešališkas vykdymas, platūs įgaliojimai ginti žmogaus teises, gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos tinkamai vykdo pareigą tarnauti žmonėms leidžia tikėti, kad Jūsų vadovaujama įstaiga patikrins ir pareikalaus iš Lietuvos Respublikos vadovų nutraukti antikonstitucinės privilegijų sistemos veikimą. Tuo labiau, kad paskaičiavimai rodo, jog tam kasmet išleidžiama apie milijardas litų.
Mes neteigiame, kad valstybėje nėra išskirtinius nuopelnus turinčių žmonių, bet jų išskirtinumui nebūtinos antikonstitucinės priemonės.
Jūsų, Gerb. Seimo Kontrolieriau, veikla ta kryptimi būtų labai svarbus ne tik lygiateisiškumo įgyvendinimo, bet ir moralinis žingsnis, kuris paskatintų dalį privilegijuotųjų atsisakyti nuo neteisėtų išmokų gavimo skurstančiųjų labui ir leistų pagerinti tremtinių ir politinių kalinių, daugiavaikių motinų, kultūros darbuotojų ir kitų vargingiausiai gyvenančių piliečių padėtį.
Laukdami Jūsų veiksmų, linkime geros valios ir prasmingų Jūsų pastangų Lietuvos kelyje į teisingumą.
Lietuvos Respublikos piliečiai:
Pilietinės savisaugos brolijos KAMANĖ patikėtinis Jonas Ivoška, Ten adres pocztowy jest chroniony przed spamowaniem. Aby go zobaczyć, konieczne jest włączenie w przeglądarce obsługi JavaScript.
Fondo „Vilniaus klodai" pirmininkas Ryšard Maceikianec, Ten adres pocztowy jest chroniony przed spamowaniem. Aby go zobaczyć, konieczne jest włączenie w przeglądarce obsługi JavaScript.
Ištrauka iš Lietuvos Respublikos 2007 m. rugojūčio 22 d. nutarimo Nr. 875
DĖL ASMENŲ PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO IR JŲ APTARNAVIMO VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUCIJOSE, ĮSTAIGOSE IR KITUOSE VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTUOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
6. Nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o teikdami asmenims informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008) nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais.
30. Asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.
31. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 30 punkte nustatyto termino pabaigos, institucija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.
39. Į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu.
44. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-310) nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka Administraciniam teismui. Dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje asmuo turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (Žin., 1998, Nr. 110-3024; 2004, Nr. 170-6238) nustatyta tvarka.
Atsakymas
LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA
Valstybės biudžetinė įstaiga. Šeimyniškių g. 1A, LT-09312 Vilnius. Tel. (8-5) 261 26 60, (8-5) 261 27 87. Faks. (8-5) 261 27 25. EI. p. Ten adres pocztowy jest chroniony przed spamowaniem. Aby go zobaczyć, konieczne jest włączenie w przeglądarce obsługi JavaScript. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 188735591.
2014- 04- 11 Nr. (14-SN-69)-S-182
Pilietinės savisaugos brolijos „Kamanė" patikėtiniui Jonui Ivoškai
Fondo „Vilniaus klodai" pirmininkui Ryšard Maceikianec
DEL SKUNDO IR SEIMO KONTROLIERIAUS TARPININKAVIMO
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau - LGKT) gautas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos raštas dėl to, jog Seimo kontrolierių įstaigoje gauti du pilietinės- savisaugos brolijos „Kamanė" patikėtinio Jono Ivoškos bei fondo „Vilniaus klodai" pirmininko Ryšard Maceikianec skundai dėl galimo valstybinių pensijų ir rentų skyrimo teisinio reguliavimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas prašo lygių galimybių kontrolieriaus išanalizuoti pareiškėjų skunduose keliamas problemas, pateikti pareiškėjams visus paaiškinimus pareiškėjams rūpimais klausimais ir prireikus priimti atitinkamus sprendimus.
Vadovaudamasi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (toliau - MVLGĮ) 12 str. 2 d., LGKT teikia rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos rašte bei pareiškėjų skunduose išdėstytais klausimais.
Lygių galimybių įstatymo (toliau - LGĮ) 12 str. l d. nustatyta, jog asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. LGĮ 12 str. 2 d. nustatyta, jog asociacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuojančiame teisės akte atitinkamu pagrindu diskriminuojamų asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme yra nurodyta kaip viena iš veiklos sričių, diskriminuojamo asmens pavedimu gali įstatymų nustatyta tvarka atstovauti jam teisminėse arba administracinėse procedūrose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A662-665/2010 yra konstatavęs, jog „skundą dėl pažeistų lygių galimybių turi teisę paduoti asmuo, kai jis mano, jog jo lygios galimybės buvo pažeistos. Ši Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostata garantuoja asmeniui teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo lygios galimybės buvo pažeistos, t.y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo lygių galimybių pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad būtina nustatyti, kuo pasireiškia asmens nurodytas lygių galimybių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos jolygios galimybės gynimo, turi jo nurodytas lygias galimybes, ar šios jo lygios galimybės objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių (lygių galimybių) gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis privalo įrodyti, kad jo lygias galimybes pažeidžia ar kėsinasi pažeisti. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į lygių galimybių kontrolierių nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno lygias galimybes, o reiškia galimybę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių tik dėl to, kad būtų apgintos jo (pareiškėjo) lygios galimybės."
Atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus rašte bei pareiškėjų skunduose išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog lygių teisių ar lygių galimybių pažeidimas aptariamu atveju negali būti nustatytas, kadangi remiantis Seimo kontrolieriaus bei pareiškėjų pateikiama informacija nėra pakankamo pagrindo daryti prielaidos dėl galimos tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos pagrindu ar seksualinio priekabiavimo, kaip jie apibrėžiami LGĮ bei MVLGĮ (t.y. teisės aktų, kurių vykdymą prižiūri lygių galimybių kontrolierius), buvimo. Pareiškėjų skunduose keliamas klausimas dėl valstybinių pensijų ir rentų teisinio reguliavimo (t.y. įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo) prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal Konstitucijos 105 str. l d. priskirtinas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Pagal Konstitucijos 106 str. l d. teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Lygių galimybių kontrolieriui nėra suteikta nei teisė nagrinėti įstatymų atitikties Konstitucijai klausimą, nei teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Konstitucijos 30 straipsnio l dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Šis principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme . turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamąją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ūbi ius, ibi remedium - jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo inter alia 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2010 m. gegužės 13d. nutarimas).
Konstitucijos 109 str. l d. nustatyta, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijos 110 str. nustatyta, jog teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog asmenys, kurių konstitucinės teisės ir (ar) laisvės pažeidžiamos pareiškėjų skunduose nurodytu būdu (t.y. jei asmenų konstitucines teises ir (ar) laisves pažeidžia Lietuvos Respublikoje nustatytas valstybinių pensijų ir (ar) rentų teisinis reguliavimas) turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti apginti jų pažeistą ar ginčijamą konstitucinę teisę ir (ar) laisvę, o teismas, jei yra pagrindo manyti, jog taikytina įstatymo galią turinti teisės norma prieštarauja Konstitucijai, turi teisę ir pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti dėl tokios teisės normos atitikties Konstitucijai.
Taip pat, kaip nurodyta ir Seimo kontrolierių išvadose, asmenys turi teisę dėl skunduose nurodytų klausimų teikti peticijas Peticijų įstatymo nustatyta tvarka.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė,
einanti lygių galimybių kontrolieriaus pareigas Edita Žiobienė
V.Abramikas, (8-5) 272 77 19, ei. p. Ten adres pocztowy jest chroniony przed spamowaniem. Aby go zobaczyć, konieczne jest włączenie w przeglądarce obsługi JavaScript.
www.pogon.lt redakcijos PS. Verta pažymėti, kad į 2014 01 03 d. prašymą, nukreiptą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, atsakymas gautas tik 2014 04 11 d. po virš 4 mėnesių, nors Vyriausybės nutarymu yra nustatytas 20 darbo dienų terminas. Be to atsakymą atsiuntė kita įstaiga, kuria, kaip matosi iš atsakymo, tokiais klausimais neužsiima, nesugebėjo net suprasti prašymo esmes ir net iškreipė jo pavadinimą.