…Zróżnicowany narodowościowo kraj nasz stanowi część Litwy hi­storycznej - i nas - ludzi mego pokolenia - wychowywano jako Li­twinów, oczywiście w tym znaczeniu, w jakim był Litwinem Mickie­wicz, gdy wołał: „Litwo, ojczyzno moja”. Marian Zdziechowski. Idea polska na kresach, 1923

Šis forumas savo eilės laukė 84 metus. Dabar įvyko. Ar gi negalime to laikyti stebuklu?

Vilnius dūsta nuo nežinios. Kažkodėl apie kažką nekalbama, kažkas nežinoma, nes ... nežinia kas. Paklausykite, esame savoj valstybėj, savame mieste, esame šeimininkai. Gal negalime užmiršti, kad anksčiau mums kažkas nebuvo leidžiama?
Vilniaus miesto savivaldybė supranta - turime problemų (o kur jų nėra?), tai spręskime, bendraukime, kalbėkime, aiškinkimės.
Šis forumas labai jautria tema – tarpukario Vilnius. Mūsų mylimas Vilnius. Bet tiek daug apie jį dar nežinome.

Gerbiamas Darius Kuolys, mokslininkas, tyrėjas paliko savo darbus ir ėmėsi organizatoriaus vaidmens, nes labai gerai supranta, kaip tai svarbu ir reikalinga. Susirinko neabejingieji, žinantieji, kalbantieji ir klausantieji.
Forumą pasveikino vicemerė Simona Bieliūnė ir Vilniečių ainių klubo pirmininkas Andrius Žibikas.
Moderavo Darius Kuolys ir Ignas Ulišauskas.
Istorikas humanitarinių mokslų daktaras Aurelijus Gieda papasakojo apie laikotarpį iki 1920 metų, kokia buvo lietuvių padėtis Vilniuje.
Iš Lenkijos lietuviškų žemių atvyko šios temos žinovas, pirmeivis, nenuginčijamas profesorius Bronius Makauskas. Jis nušvietė tuometinę politinę situaciją, išaiškino lietuvių padėtį Vilniuje, Lenkijos administracijos tikslus, Vilniaus lietuvių veiklą ir gyvenimą lenkiškame Vilniuje. Tik paklausykite tų kalbų - akys atsiveria!
Apsilankė viskam neabejingas gerbiamasis Vytautas Landsbergis - neišsemiama informacijos versmė.
Toliau sekė iniciatorių Vilniečių ainių klubo atstovės Birutės Čibiraitės Biekšienės pasakojimas. Apie to laikmečio literatūrą kalbėjo Alma Lapinskienė, parengusi visą eilę leidinių šia tema. Rodos, 19 metų, kokia jau čia literatūra susiformavo? Susiformavo ir neprasta. Toliau sekė profesorius Libertas Klimka. Jis, kaip visada – tris žodžius ištaria, bet pasako jų 20. Už kiekvieno teiginio didelės mintys, didelės žinios. Turtina mus. Kalbėjo architektas Vytautas Biekša. Jis dėstė mintis, kaip galima būtų įamžinti Vilniaus lietuvių atminimą Vilniuje, kokie pavyzdžiai yra pasaulyje. Kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisijos atstovė Kamilė Šeraitė –visi sutaria ir pritaria klausimui dėl Vilniaus lietuvių pagerbimo ir įamžinimo Vilniuje. Vytautas Sinica - Vilniaus gyvenimo žinovas, išstudijavęs jį ir visokias priežastis, kodėl kas vyko. Pasisakė savivaldybės atstovas Vytautas Černius. Tikrai, Vilnius visiems rūpi.
Net keista- taip forumui užtrukus, pasipylė įvairiausi pasiūlymai ką dar, kaip dar.
Kas nedalyvavote, sekite informaciją. Gali būti pratęsimas.

Vilniečių ainė Birutė Čibiraitė Biekšienė

Nuotraukoje: kalba Birutė Čibiraitė Biekšienė. Sėdi iš kaires dr. Bronius Makauskas, dr. Libertas Klimka ir habil. dr. Vytautas Landsbergis.
Video įrašas: dr. Broniaus Makausko pranešimas.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com