Bioprotas sukūrė kuokelį ir piestelę, kiaušidę ir sėklidę. Kodėl? Manau, kad ne dėl smalsumo, o dėl įvairovės ir išlikimo sistemingai kintant. Juk skirtingų genomų jungtis sukuria naują genetinę kokybę, kuri aplinkiniams, norintiems ja pasinaudoti parazituojant, būtų ne tokia pažini ir prieinama.
Tuo pačiu nauja hibridinė esybė, kurioje užkoduotas lytinis požymis, išlieka savita, galinti toliau tęsti rūšinę egzistenciją. Nenutrūkstamoje gyvybės grandinėje (kol neįvyksta kataklizmų) bioprotas prislėptai, bet patikimai įlydė lytinį potraukį, kad gyvybės kitimas ir vystymasis nesustotų. Žinoma, genų grumtynėse dėl viršenybės neapsieinama ir be suluošinimų – Gamtos klaidų. Apmaudu, kad pats išradingiausias kūrėjas – Gyvoji gamta – kartais suklysta, palikdama individo genome tam tikrą betvarkę. Bet klaidų pasitaiko visur. Kosminis Protas kartais taip pat suklysta, pasiųsdamas kokį nors asteroidą į gyvybės pilną planetą, ir...
Kaip Homo sapiens derėtų elgtis su gamtos klaidomis? Manau, objektyviai, t.y. nei smerkiančiai, nei pagarbiai. Tiesiog normaliai. Su tuo, kas ne žmogaus valios padarinys, mes privalome elgtis kaip su objektyvia tikrove – teisingai. (Teisingumas yra tiesos brolis, o tiesa – objektyvios tikrovės reali subjektyvioji raiška.)
Ar socialinėje aplinkoje (žmonių bendrabūvyje) mes turėtume visus Gamtos suklydimus pabrėžtinai sugrupuoti: daunų bendruomenė, imbecilų bendruomenė, homoseksualų bendruomenė, liliputų bendruomenė ir pan. Mano giliu įsitikinimu toks pabrėžtinas žmonių grupavimas pagal Gamtos atsitiktinius padarinius, išskiriant juos iš bendruomeninės daugumos nėra humaniškas. Kažkaip profašistiškai atrodo daugialytiškumo ideologija, Gamtos klaidas supriešinanti su norma taip, kad atrodytų, jog jos atsirado žmogaus valia. Privačiame gyvenime asmuo su intelektinės brandos sulaukusiais asmenimis sutartiniais pagrindais lai bendrauja kaip nori. Čia nereikia jokio teisinio reguliavimo. Tačiau viešajame gyvenime mums derėtų laikytis gamtiniais dėsningumais pagrįstos tvarkos: asmenį turintį lytinių anomalijų, kuris turi daugiau moteriškų požymių, priskirti moteriškai lyčiai, turintį daugiau vyriškų požymių – vyriškai lyčiai. Koks racionalus grūdas anomaliją sureikšminti taip, kaip dėsningumą? Mūsų protėviai – pradžiatikiai vadovavosi tokia išmintimi: „Kiekvienam šventa tai, kas lemta, tačiau nelemta eiti prieš Gamtą.“
Demonstracijas galėtų organizuot ne tik homoseksualai, bet ir liliputai, reikalaudami, kad laiptai būtų konstruojami pagal jiems patogiausią pakopų aukštį, žmones su Dauno sindromu galėtų į gatves išvesti jų artimieji, reikalaudami, kad jiems būtų patikėtos medikų, lakūnų ir visos kitos profesijos, primityviai skelbiant, kad visi lygūs. Jeigu pati įtakingiausia pasaulio institucija, „naikindama“ lyčių skirtumus, nuspręstų, jog sutuoktiniai vaikus turi gimdyti (ar bent maitinti krūtimi) pakaitomis, to visvien nebus. Tai ar prasminga apsimetinėti kvailiais ir šokti pagal „aukso veršio“ bliovimą vien dėl to, kad europinė civilizacija pagimdė pinigų kultą ir labai mažo individų skaičiaus rankose susikaupė didžiuliai finansiniai ištekliai, jų tvarkymui atitrūkus nuo gausių intelektinių išteklių, priklausančių didžiajai žmonijos daliai. Finansinės galimybės ne pagal intelektines galimybes visą europinės civilizacijos žmoniją stumia į nebūtį.
Jonas Ivoška
