Š.m. spalio  23 d. Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai S. ir S. Lozoraičių muziejuje Vytauto Didžiojo universitete pradėjo, o spalio 24 d. Genocido aukų muziejuje tęsė tarptautinį seminarą „Polish and Lithuanian experience in anti-Communist dissent: European memory of Communism versus interests of foreign policy of both countries“ („Lenkų ir lietuvių antikomunistinės veiklos patirtis“).

Vilniaus forumo dalį atidarė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė, pabrėžusi šios rūšies susitikimų ir diskusijų svarbą, pažymėdama poreikį ieškoti bendrų vertybių, kad laikini politiniai ir propagandiniai tikslai negalėtų iškreipti tarpvalstybinių santykių.

Pranešimai buvo skaitomi ir diskusija vyko tiktai anglų kalba, be vertimo. Tiktai anglų kalba buvo paskelbta ir seminaro programa. Lietuvių kalba nuskambėjo tik trumpame T. B. Burauskaitės pasveikinime.

***
Akcentuodami tai, kokia kalba diskutavo mokslininkai apie istorinę savo šalių patirtį, norime pažymėti, kad tai ne pirmas anglų kalba vykstantis tokios rūšies renginys, nors jame niekas neverčia vartoti anglų kalbos, o susitikimo dalyviai nėra anglakalbiai.

Šių metų pavasarį Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje vyko tarptautinis etninės muzikos seminaras „NordTrad“, kuriame dalyvavo atskiri atlikėjai ir kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos. Puikiame Lietuvos studentų surengtame archainės muzikos koncerte, kuris vyko Vilniaus meno akademijoje, pristatant atlikėjus ir pateikiant komentarus nebuvo ištarta nė pusės žodžio lietuviškai. Nors, manytume, svečiams iš Skandinavijos būtų buvę malonu Lietuvos sostinėje išgirsti ir lietuvių kalbos skambesį, tai jų viešnagę būtų padarę dar patrauklesnę. Tuo labiau, kad paskelbimas dviem kalbomis tikrai nebūtų sudaręs jokių sunkumų ir nieko nebūtų kainavęs, tačiau paliudytų erudiciją ir kultūrą bei  taktą tų, kurie dar nemoka anglų kalbos, atžvilgiu.

Rašome ne apie pavienius atvejus, o apie tendencijas, kylančias tik iš tingumo ir abejingumo tuo metu, kai garsiai šaukiama apie pavojų lietuvių kalbai ir poreikį ją ginti veikiant kelioms tam tikslui įkurtoms institucijoms.

Kartu su šia tendencija pastebimas ir kitas, mūsų nuomone, neigiamas reiškinys – renginių uždarumas, nes jie skiriami tik savajam ratui, pamirštant apie viešąjį interesą ir pagrindinį tikslą – šviesti piliečius.

Vengimas vartoti valstybinę kalbą tam aiškiai sudaro palankias sąlygas.

Ryšard Maceikianec

Nuotraukoje: seminaro pranešėjai.