Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne itin šiltai reaguoja į vis garsiau skambančius politikų pareiškimus, kad pasaulinę finansų rinką kaustantis sąstingis privers Lietuvą skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Šalies vadovė TVF vadina prižiūrėtoju, kurio visoms valstybėms reikėtų kuo greičiau atsikratyti.
Tokiomis įžvalgomis po Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo, kuriame priimti svarbūs sprendimai dėl Graikijos gelbėjimo ir kovos su valstybių skolų krize, D. Grybauskaitė pasidalijo Žinių radijo laidoje „Aktualus interviu“. Prezidentė taip pat pažymėjo, kad ES priėmė gerus, bet galbūt pavėluotus sprendimus, ir būtent dėl tokio lėto veikimo krizės Europoje vis dar nepavyksta suvaldyti.
Interviu su prezidente Dalia Grybauskaite bus transliuojamas nuo 17.05 val. „Žinių radijo” laidoje „Aktualusis interviu“. TVF – nemielas pagalbininkas

D. Grybauskaitės teigimu, TVF paskolas paprastai lydi griežti apribojimai, kurie retos valstybės gyventojams pasirodytų mieli.

„Santykiai su TVF visada yra kraštutinė neišvengiamybė tik toms šalims, kurios nesugeba pačios susitvarkyti. Anksčiau instrumentai buvo labai sudėtingi ir kuriami su didžiulėmis išankstinėmis sąlygomis. Netgi, pavyzdžiui, mums buvo siūloma apmokestinti pensijas“, - kalbėjo prezidentė.

Pasak jos, dabar TVF jau lankstesnis ir siūlo „įvairesnius mechanizmus“ su ne tokiais griežtais apribojimais. Tik vargu, ar Lietuva tokių mechanizmų galėtų tikėtis. Mat, šalies vadovės žodžiais, jie gali būti taikomi šalims, kurios pasižymi „labai stabilia“ makroekonomine padėtimi ir teigiamomis ekonominėmis perspektyvomis.

D. Grybauskaitė teigė nenorinti kategoriškai vertinti galimybės skolintis iš TVF, tačiau simpatijomis tokiam sprendimui taip pat netryško. „Vienareikšmiškai nenorėčiau vertinti, bet vistik linkiu visoms valstybėms kuo greičiau atsikratyti tokio prižiūrėtojo“, - sakė politikė.

Paklausta, ar tiesa, kad Lietuva jau keletą mėnesių negali pasiskolinti pinigų tarptautinėse rinkose, ji teigė, kad su savotiška paskolų blokada susidūrė daugybė šalių. „Visiems nepavyksta. Todėl, kol nebuvo šio sprendimo (dėl Graikijos ir euro zonos gelbėjimo - DELFI), tol visos rinkos neskolino niekam. Ne tik Lietuvai“, - tęsė D. Grybauskaitė.

Krizė – pirmiausiai „neatsakingos bankų veiklos“ padarinys
Prezidentė pabrėžė, kad ES viršūnių priimti sprendimai – tik pradžia. Ir daug priklausys nuo bankų sektoriaus, kuris į daugelį sprendimų žiūrėjo ne itin pozityviai.

„Dar reikės tartis su privačiais bankais. Dar reikės priversti bankus prisiimti atsakomybę ir pasidalinti atsakomybe už tai, kas įvyko. Tai ne vien vyriausybių ir valstybių problema. Tai pirmiausiai ir neatsakingos bankų veiklos problema“, - žodžių į vatą nevyniojo D. Grybauskaitė.

Pasak jos, nors bankai spyriojasi, padėtis tiek rimta, kad vienintelė išeitis – bendradarbiavimas su valstybėmis. „Abi pusės (...) jau pradėjo suprasti, kad problema lies visus – tiek valdiškąjį sektorių, tiek privatų. Ir jau čia dabar stumdytis alkūnėmis nebėra kur“, - aiškino šalies vadovė.

D. Grybauskaitė taip pat pridūrė, kad Lietuvos bankai skolų krizės akivaizdoje atrodo pakankamai saugūs, mat jie nėra įmerkę didelių pinigų į finansų suvaldyti nepajėgiančias valstybes. „Labai džiaugiuosi, kad lietuviški bankai turi labai simbolines sumas ar iš viso nėra pažeisti šių blogų vertybinių popierių ir paskolų. Todėl santykinai mūsų bankų sistema šioje situacijoje yra viena iš stabiliausių“, - ramino prezidentė.

Lėtapėdė Europa pati sau kenkia
Lietuvos vadovė taip pat neatsiima priekaištų ES veikimui. Esą Europa sprendimus priima per lėtai ir dėl to pati blogina savo padėtį. Pavyzdžiui, vakarykščiai sprendimai esą turėjo būti priimti dar birželį.
„Iš tiesų turime apsispręsti dėl Europos integracijos kokybės. Ypač turint galvoje euro zoną. (...) Ir Lietuvą tai liečia taip pat, nes mes esame tiesiogiai „pririšti“ prie euro. Mes turime apsispręsti, ar turėdami bendrą valiutą sau galime leisti daryti ką nori ir elgtis neatsakingai fiskalinės politikos srityje. (..) Turint bendrą valiutą, turime turėti labai artimą ir labai koordinuotą ekonominę ir fiskalinę politiką. Kol tai nepadaryta, judėsime nuo vienos bėdos prie kitos ir galų gale iš tiesų susidursime su dar didesnėmis problemomis. Kol radikaliai nepakeisime savo požiūrio į Europos integraciją, į atsakingą finansų ir fiskalinę politiką, tol judėsime nuo krizės prie krizės“, - dėstė D. Grybauskaitė.
Politikė pažymėjo, kad ES vadovų krizės suvaldymo mechanizmas turėtų suveikti, tačiau kitas klausimas – ar tas poveikis bus pakankamas. „ Todėl ir gavome trijų periodų arba trijų šuolių krizę vietoj to, kad galėjome susitvarkyti dar su 2008 m. krize“, - europiečių lėtumui priekaištus bėrė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Europą reikia keisti. O Lietuvai ir į ją panašioms ES valstybėms naudingesnis būtų „stipresnės, labiau integruotos Europos modelis“.

Žinių radijas, www.DELFI.lt, 2011 m. spalio 27 d.