…Henryk Sienkiewicz był pisarzem dla dzieci, które na zawsze zostają w nas i którymi my na zawsze zostajemy gdzieś w głębi naszych serc i w mrokach podświadomości. Stefan Żeromski był pisarzem dla młodzieży. Józef Mackiewicz jest pisarzem dla dorosłych, dla ludzi w wieku męskim, wieku klęski.
Marian Hemar. Tydzień Polski, 1966

2023 kovo 25 dieną, Rasų seniūnijos patalpose, Ribiškių bendruomenė pakvietė į margučių marginimo vašku mokymus. Drauge su ilgamete kiaušinių margintoja, pedagogė, Danguolė Umbrasienė, virš 30 dalyvių, pasinėrė į įvairiausių raštų pasaulį. Kiekvienas paliko po margutį, kuriame nupiešė palinkėjimus Vilniui 700 metų gimtadienio proga.

Margučiuose vartojama daug simbolių, ir tą mums liudija nemažas skaičius jiems pavadinti vartojamų vardų: „driežiukai, rinkučiai, grandinėliai, žiedeliai, vabaliukai; kukučiai, dantukai, eglutės, žvaigždutės, saulutės, peteliškės, kriputės, turkliukai, rūtelės, vištos kojelės, snaiguolės“ ir t. t. Nagrinėdamas tuos raštus žymiausias margučių tyrinėtojas Tadas Daugirdas padarė išvadą: begalinis raštų turtingumas verčia manyti, kad kiekvienas margutį darąs asmuo vadovaujasi tik fantazija.
Iki mūsų laikų išlikusioje tradicijoje svarbus ne tik pats margutis kaip apeiginis daiktas, bet ir pats marginimo procesas. Šiandienės margintojos, kurios šią tradiciją atsinešė iš savo senelių, pasakoja, kad turi būti marginama itin susikaupus. Margutyje užkoduojami linkėjimai, pageidavimai, gerumas. Margučiai itin svarbūs žmonių tarpusavio santykiuose: iki šiol per Šv. Velykas jie dovanojami, jais keičiamasi. O margučių raštas (ne veltui lietuviškas žodis "raštas" reiškia ne tik braižą, bet ir ornamentą), margutyje išpieštas piešinys ar ornamentas – tai žmogaus dvasinės būsenos, jo minčių, linkėjimų išraiška.
Margučiai – kiaušiniai, kurių lukštai išmarginti dažant įvairiomis technikomis ar raižant, vienas šv. Velykų simbolių.
Sunku nustatyti margučių kilmę. Šiandien jų marginimas mūsų krašte ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis. Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Žinome, kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai. Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laiko ir lietuviai, liudija iš dalies dar kai kur išsilikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per šv. Jurgį bei Sekmines.
Margučiu kiaušinis yra vadinamas dėl to, kad jis yra išrašomas įvairiais raštais. Tie raštai padaromi įvairiais būdais kiaušinius dažant.
Dažymo technikų yra įvairių: kai kiaušinis tėra nudažytas tik viena kuria nors spalva, tai jis paprastai ir vadinamas dažytiniu. Patys margučiai yra daromi dvejopu būdu: išbraižant raštus vašku arba skutinėjant nudažytą kiaušinio paviršių.                                                                                          Margučiuose yra nemažai vien su margučiais siejamų rašto elementų, savo požymiais visiškai skirtingų nuo kitų charakteringų liaudies meno raštų. Be to, pasitaiko ir labai individualizuotų raštų, išplėtotų į grafines kompozicijas, savo forma ir verte niekuo nesiskiriančių nuo didelių grafinių darbų.

Ribiškių bendruomenės narė Vaiva Čaplikienė

Nuotraukose: mokymų dalyviai. Danguolė Umbrasienė, ketvirta iš dešinės.

Video įrašas: mokymų fragmentai

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com