Šiandien po ilgų vargų visuomenei pagaliau paskelbta Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko biografija. 
Su ja susipažinti ekspertai.eu siekė nuo 2012 metų lapkričio 16 dienos, tačiau Seimo kanceliarija vengė pateikti biografiją, aiškindama, esą ji nėra viešai skelbtina.
"Prašoma pateikti informacija neturi viešosios informacijos statuso ir jai nėra taikomas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas", – rašoma Seimo kanceliarijos paaiškinime Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (VAGK), į kurią kreipėmės nesulaukę jokio atsakymo.
Nors VAGK dar 2012 metų gruodžio 31 dieną įpareigojo Seimo kanceliariją atsakyti į ekspertai.eu paklausimą, biografija paskelbta tik šiandien, t. y. praėjus jau beveik mėnesiui po VAGK sprendimo.
Taigi, skelbiame taip atkakliai slėptą Z. Vaigausko gyvenimo aprašymą:
Gimė 1951 m. liepos 24 d. Kelmės rajono Svirnių kaime valstiečių šeimoje.
1966 m. įstojo ir 1970 m. baigė Vilniaus elektromechanikos technikumą. 1969 m. pradėjo dirbti Vilniaus radijo komponentų gamykloje techniku.
1970 m. įstojo ir 1975 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1974 m. – studentų komiteto, atsakingo už Fizikų dienos organizavimą, vadovas. Baigęs universitetą paliktas dirbti Fizikos fakultete. Nuo 1973 metų TSKP narys.
Nuo 1977 m. iki 1985 dirbo administracinį darbą. Dirbo Lietuvos respublikiniame studentų statybos būrių štabe, nuo 1978 m. LLKJS CK sekretoriate. Nuo 1985 iki 1987 Vilniaus aukštosios partinės mokyklos klausytojas, po to dėstytojas. Nuo 1988 m. Visuomenės mokslų akademijos aspirantas.
1991 m. Maskvoje, Visuomenės mokslų akademijoje prie TSKP CK (red. pogon.lt patikslinimas), apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją. Filosofijos istorijos tematikos disertacija skirta J.Stalino veikalo „Apie dialektinį ir istorinį materializmą“ kritikai. Atskleidžiama, kaip, panaudojant administracines priemones ir prievartą, įsiviešpatauja stalinizmo filosofija, šio proceso socialinis idėjinis kontekstas.
Nuo 1991 m. dirbo Lietuvos demokratinės darbo partijos sekretoriato konsultantu.
1992 m. Seimo nutarimu paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Po Seimo rinkimų dirbo Seimo Pirmininko sekretoriate. 1993 m. buvo Respublikos Prezidento rinkimų komisijos narys. 1993-1994 m. dirbo Respublikos Prezidento vyresniuoju referentu valstybės ir teisės klausimais.
Nuo 1994 m. paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir jo narystė LDDP buvo sustabdyta. 1996, 2000, 2004, 2008 ir 2012 metais Lietuvos Respublikos Seimo buvo pakartotinai skiriamas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku.
Nuo 1997 metų iki šiol renkamas Europos tarptautinės rinkimų organizatorių asociacijos Direktorių valdybos nariu, nuo 1998 iki 2001 metų buvo išrinktas šios Asociacijos Direktorių valdybos vadovo pareigas.
Daug kartų stebėjo rinkimus valstybėse, kurios turi šimtametes demokratiškų rinkimų tradicijas, taip pat ir besikuriančios demokratijos valstybėse. Nuolat dalyvauja įvairių tarptautinių organizacijų rengiamose tarptautinėse konferencijose rinkimų klausimais, skaito pranešimus.
Kartu su žmona Aukse išaugino dvi dukras – Laimą ir Justę. Auga du vaikaičiai – Liepa ir Lukas.
Moka anglų ir rusų kalbas.
Paskelbus šią biografiją, ekspertai.eu pasitikslino, iki kada Z. Vaigauskas dėstytojavo liūdno atminimo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.
VRK pirmininkas patikino, kad šioje mokykloje jis dirbo tik iki 1988 metų, kai išvyko į Maskvą tyrinėti Stalino veikalo „Apie dialektinį ir istorinį materializmą“.
"Taigi ta mokykla buvo patekusi, ne visai 100 procentų, bet labai jau stipriai, į TSKP platformos rankas. Jie gi net rektorių išvarė iš pareigų", – baisėjosi Z. Vaigauskas įstaiga, kurioje Dalia Grybauskaitė dirbo net ir Lietuvai paskelbus nepriklausomybę.
Paskelbta: 2013-01-24, www. ekspertai.eu
(...) Įdomi detalė: Lietuvos rinkimų sistemą jau 18 metų prižiūrintis Zenonas Vaigauskas, kaip pernai gruodį rašė portalas Lrytas.lt, praėjus pusmečiui nuo kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, prieš pat rugpjūčio pučą vykęs į Maskvą gintis filosofijos daktaro disertacijos apie sovietinės imperijos diktatoriaus politiką (disertacija vadinosi „Socialinis-istorinis ir idėjinis J. Stalino darbo „Apie dialektinį ir istorinį materializmą“ kontekstas“; šis J.Stalino darbas pirmą kartą paskelbtas laikraštyje „Pravda“ 1938 09 12, o atskiru leidiniu išėjo 1950 m.), tvirtino, kad diktatorius ryžtingai kūrė socialistinę visuomenę, kovojo su liaudies priešais, nors neišvengė asmens kulto ir represijų.
Č.Iškauskas. Ar reikia Rusijai naujo Lenino ar Stalino? 2012. 01. 13 d.,delfi.lt
