…Jestem za ścisłością, gdyż wydaje mi się, że jedynie prawda jest ciekawa. Ale jednocześnie prawda jest z reguły bardziej bogata i wielostronna, i barwna, niż wykoncypowane jej przeróbki. Józef Mackiewicz

„Bet jūs iš esmės kaip ir sutinkat, kad geriausia būtų ramiai kurį nors rudenį tiesiog išmontuoti litexpo, o tą vietą vėl užsodinti pušimis ir ąžuolais?“
Linas Kranauskas, 2015-02-22, socialinis tinklas Facebook
Manau, tai vienas blaivesnių pasiūlymų, kokius teko paskutiniu metu girdėti.

Apskritai, didesnioji dalis dabartinių kultūrinių(!) renginių yra paruošiami piarščikų ar integruotos komunikacijos (aka, viešųjų ryšių, aka, propagandos) specialistų. Tolstama nuo jaukių pradinių renginių minčių, artėjama prie pompastikos ir gigantizmo. Iš esmės – tai tėra elementarūs vyraujančios ekonominės paradigmos dėsniai, bet apsieikime be teorinių svaičiojimų. Tampame pardavimo pajamų didinimo įkaitais.

Ne tik man nėra jokio malonumo mirti iš karščio ir bijoti būti sutryptam minios. Knygų mugė – ne stumdymosi užpakaliais šventė. Tai intelektualumo, atsidavimo ne tokiam ir lengvam dalykui – skaitymui – renginys. Tuo tarpu dabar jis virtęs prasto skonio knygų karalyste, kuri kuo toliau, tuo labiau bukina žmones. Ir tik nemėginkite man įrodyti, kad Mantvydas Leknickas, Andrius Tapinas ar Kristina Sabaliauskaitė yra geriausi Lietuvos rašytojai. Mane net šiurpas krėtė, kaip mėtydamas vieną po kito tik žmogui be jokios gilesnės pajautos juokingus sąmojus, Tapinas ramiai sau valdė daugiašimtę minią, šiai paklusniai krizenant vos Andriui pamojus burtų – burnos ir liežuvio – lazdele. Kaip ir priklauso šauniesiems rinkodaros standartams, Tapinui dantį užkalbėjo tuštybių meistras Aidas Puklevičius, o kažką įdomesnio galintis pasakyti Aurelijus Katkevičius dažnai šauniojo vedėjo buvo tiesiog perrėkiamas ar nutildomas.

Vienas kvailesnių sprendimų – pritempti knygų mugę prie detektyvo temos. Čia jau aiškiai matosi, kad veikiama ne dėl mugės, o tiesiog ratelis organizatorių vieną vakarą palaimino šį smegenų šturmo pasiūlymą, ir pradėjo tempti mugę prie detektyvo. O, tiesą sakant, kur tas detektyvas buvo, neskaitant plakatų su Alisa ar paieška kažkokių butelių su leidyklų dovanėlėmis (apie pastarąjį apskritai pirmą kartą perskaičiau tik šeštadienio vakarą)? Jau nekalbant apie tai, kad interviu iš rašytojų ir mąstytojų detektyvų tema visiškai neišsirutuliojo, šiems pratisai kažką gromuliuojant apie Kristi ar Holmes‘ą. Kitais metais veikiausiai bus šventraščių dienų ar kažkas panašaus.

Ir nekaltinkit manęs terorizmu, ir  nevadinkit knygų Grinču. Tiesiog geras skonis, kokiu kadais gyrėsi ir NK 95, yra sudėtingai išlaikomas dalykas. Galima keliaklupsčiauti gerai idėjai ar minčiai, bet tikrai ne piaro mašinai, perkonstruojančiai in ir paverčiančiai jang, pačiai tereikalingu agregatu, ribinių pajamų generatoriumi. Šiomis dienomis tiesiog akyse benykstančios institucijos bejėgiškai užleidžia vietą negailestingai reklamos ir įvykių kūrimo industrijai. Panaudojant masines informacines technologijas, nebe mes kuriame įvykį, o įvykis mus.

Išmontuokim Litexpo. Tikrai išmontuokim. O knygų šventę surenkime kad ir vasarą milžiniškoje pievoje dykai dalindami knygas, klausydami ant bačkų užlipusių profesorių, literatų, su galimybe būti nušvilptais ar apdovanotais. Ir nekvieskim į ją šimtų tūkstančių. Kvieskim į ją tik tuos, kam knygos ir skaitymas yra tikrai svarbūs, o ne check‘ų ir asmenukių reikalas.

http://www.kaunozinios.lt/svarbu/kaip-knygu-muge-tapo-kruva-slamsto_84314.html

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com