…Złamanie Traktatu Suwalskiego i Żeligowskiada były największym błędem, który zaciążył na losach tej części Europy Wschodniej. A stworzona przez Piłsudskiego Litwa Środkowa, była niewątpliwie szopką wysoce szkodliwą. Józef Mackiewicz. O pewnej, ostatniej próbie i o zastrzelonym Bubnickim. Kultura, 1954

Laiškas Kultūros ministrui Drukuj
Autor: Ryšard Maceikianec   
Środa, 16 listopada 2011

Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui Gerb.  Arūnui Gelūnui.
Kopija: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui

Gerbiamas Ministre
Jau eilę metų Vilniaus rajone Juodšiliose barbariškai ir sistemingai niokojamas namas, kuriame gyveno vienas iš iškiliausių Lietuvos ir Europos rašytojų Juozapas Mackevičius (Józef Mackiewicz, 1902 – 1985). Jo knygos apie Sovietų Lietuvos okupaciją, Sovietų režimo nusikalstamos veiklos gili ir visapusiška analizė neturi analogų. Jo romanai, apysakos, straipsniai ir polemikos, rašytos kaip liudytojo, gyvenusio Vilniuje ir Juodšiliose pastebėjimai, turi didžiulę istorinio dokumento vertę.

1974 m. Kansas City universitetas pristatinėjo J. Mackevičių Nobelio premijai. Visa eilė literatūros kritikų ir žinovų J. Mackevičiaus kūrybą vertina aukščiau net Česlovo Milošo. Nors jis rašė lenkų kalba (rašė taip pat vokiečių ir rusų kalbomis), bet jam atsiųstoje anketoje, kaip tėvynę jis pažymėjo LDK teritoriją, o rubrikoje tautybė nurodė – antikomunistas.  Viena jo knyga „Kelias į niekur“ yra išversta į lietuvių kalbą.

J. Mackevičius buvo vienintelis lenkas Lietuvoje, kuris viešai per spaudą sveikino Lietuvos kariuomenės įžengimą į Vilnių 1939 m. spalį. Jis buvo artimas Stasio Lozoraičio vyresniojo seimai, o jo antros eiles sesuo buvo S. Lozoraičio žmona. Jų glaudūs ryšiai ir korespondencija tęsėsi iki S. Lozoraičio mirties.

Mums ne karta teko kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę, siūlant kaip nors Juodšiliose pažymėti J. Mackevičiaus atminimą (suteikti pavadinimą gatvei, suteikti vardą mokyklai arba bibliotekai) ir išsaugoti jo namą, kuriame jis gyveno. Bet padėtis tik blogėja. Mūsų paskutinieji pastebėjimai rodo, kad rajono savivaldybė piktybiškai leidžia namą niokoti ir naikinti. (nuotrauką pridedama, filmas bus atsiųstas vėliau elektroniniu paštu).

Tas pats yra daromas su kito rašytojo Karolio Vędžiagolskio namu Šalčininkų rajone, nors tame pačiame name dar šiais metais veikė biblioteka.  Šis rašytojas parašė įžymius „Atsiminimus“ apie tai, kaip bolševikai 1917 m. perėmė valdžia ir vykdė savo nusikalstomus veiksmus (nuotrauka pridedama).

Vilniaus rajono savivaldybės veiksmai atrodo mažų mažiausiai nelogiški, kai tuo pačiu metu jos valdininkai organizuoja triukšmingas akcijas dėl to, kad būtų įamžintas poeto Juliano Tuvimo (Julian Tuwim) iš Lenkijos vardas, kuris komunistiniais laikas šlovino Leniną ir Staliną; kai Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, organizuodama konferencijas, paskaitas, knygų pristatimus ir pan. stengiasi parodyti Europos Sąjungai ir pasauliui tikrą tiesą apie sovietinę okupaciją Lietuvoje.

Gerbiamas Ministre. Kreipiamės į Jūsų sąžinę ir protą – pasinaudokit Jums suteiktais įgaliojimais ir apsaugokit Lietuvos kultūros vertybes nuo piktybiško naikinimo. Mūsų giliu įsitikinimu faktas, kad Lietuvos žemėje gyveno ir kūrė visą eilė pasaulinio mąsto kultūros veikėjų ne tik lietuvių kalbą – tik praturtina Lietuvą, dar kartą patvirtinant mūsų šalies palankumą, atvirumą  ir toleranciją kultūrai kitoms kalboms. 
Laukiame Jūsų sprendimo.
Pagarbiai,
Labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas,
Tautinių bendrijų tarybos narys 
Ryšard Maceikianec
Vilnius, 2011.11.14 d.

Nuotraukos: Juozapo Mackevičiaus ir Karolo Vędžiagolskio namai.

 

KULTŪROS MINISTERIJOS ATSAKYMAS