Prawda jest nieznana, i prawdopodobnie, w obecnym stanie rozwoju gatunku ludzkiego, nigdy poznana nie będzie. Natomiast to, co stanowi najwznioślejszą cechę tego gatunku, to przyrodzony pęd do poszukiwania prawdy. Ten pęd świadczy o “uduchowieniu" naszego gatunku, wyrażonym w jego - kulturze, wszelkie zatem warunki zewnętrzne, ustroje państwowe, czy idee, wzbraniające lub tylko ograniczające prawo do poszukiwania prawdy, stają się automatycznie wrogami kultury ludzkiej. Józef Mackiewicz. Gdybym był chanem… Kultura, 1958

Prašymas pradėti vykdyti prisiimtus savai Tautai įsipareigojimus PDF Drukuj
Autor: Ryšard Maceikianec   
Wtorek, 01 października 2019

Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai

Prašymas pradėti vykdyti prisiimtus savai Tautai įsipareigojimus

Pilieti Prezidente,

Jūs paskelbėt, kad Lietuva, Jums esant valstybės vadovu, taps gerovės valstybė. O dabar, kaip praneša viešosios informacijos priemonės,  Jūs tam tikslui  norėtume rasti 2020 metų biudžete 100 mln. eurų socialinėms reikmėms.

Tenka apgailestauti, kad kol kas paminėti veiksmai labai primena Jūsų pirmtakės, D. Grybauskaitės, profesionalios marksizmo – leninizmo propagandistės, elgesį.

Jūs kaip ekonomistas negalite nematyti nusikalstomai išplėtotos antikonstitucinių privilegijų sistemos sovietmečio ir naujai nomenklatūrai, kai pensinio amžiaus piliečiai yra padalinti į dvi grupes: tie, kuriems pensijos mokamos per „Sodrą“, ir tie, kuriems, be senatvės ar invalidumo pensijų, nustatytų LR Konstitucijoje, papildomai, ne iš Sodros, o iš valstybės  biudžeto mokamos valstybinės pensijos ar rentos, nors vieni ir kiti dirbdami mokėjo vieną „Sodros“ mokestį.

Kaip konstitucinės santvarkos garantas manome žinote, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. draudžia teikti privilegijas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, o 52 str. nustato, kad valstybė laiduoja piliečiams teisę gauti tik senatvės ir invalidumo pensijas. Be to Sodros įstatymas numato vientisą pensijų šalies sistema, nors, pagal dabartį, slaptai nuo visuomenės ir visuomenės informavimo priemonių biudžeto sąskaita veikia daugybė komisijų, renkančių charakteristikas, rekomendacijas, draugų ir „товарищей“ palaikymo atsiliepimus ir to pagrindu skiriamos privileginės valstybinių rentų, pensijų ir kitu pavidalu išmokos likusių piliečių sąskaita.

A.Butkevičiaus vyriausybė turimais duomenimis 2015 m. valstybines pensijas ir kitas privileginio pobūdžio išmokas gavo 106 tūkst. 385 asmenys, kuriems metų bėgyje išmokėta 132 mln. 572 tūkst. eurų.

Laikui bėgant tie skaičiai tik didėjo, o pagal D. Grybauskaitės viešai reiškiamą palaikymą nomenklatūrai, manome, kad jau seniai peržengta 150 mln. eurų metinė riba.

Sveiku protu nesuvokiama, kodėl ir už ką gauna iš šalies biudžeto materialinės privilegijas sovietmečio prokurorai, teisėjai, KGB bendradarbiai, marksizmo – leninizmo dėstytojai ir t.t., tuo metu, kada trečdalis Lietuvos piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, kada trūksta pinigu vaikų maitinimui, švietimui, kultūrai ir sveikatos apsaugos sistemai?!

Toks vienareikšmiškai grubūs, milžiniško masto Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų pažeidimas ne tik stabdo šalies ekonominį vystymą, bet sukuria normaliai valstybės raidai pavojingą neteisingumo, savivalės, teisinio nihilizmo ir  valstybės užvaldymo atmosferą bei nevilties jausmą, kurie veda prie valstybės pamatų ardymo ir Lietuvos istorijoje neregėto jaunų žmonių emigracijos masto.

Manome, kad darbštūs, kantrūs ir ištvermingi lietuviai kitose sąlygose mielai dirbtų Lietuvai ir savo šeimoms. O dirbti tik tam, kad “turėtų teisę gyventi geriau” sovietmečio ir naujoji nomenklatūra, jie, tikėtina, niekada nepanorės.

Tuo labiau, kaip rodo mūsų pastebėjimai, žymiai daliai tos nomenklatūros tų pinigų savoms reikmėms nebereikia – jie arba jau kaupia anūkams ir proanūkams, arba rudens – žiemos – pavasario sezoną praleidžia vakarų kurortuose ir ten palieka sunkiai kuriamo mūsų šalies nacionalinio produkto dalį.

Tiesą sakant, tarp šių apie 110 tūkst. papildomų pensijų gavėjų yra dvi nedidelės grupės piliečių – politiniai kaliniai ir tremtiniai bei daugiavaikės motinos, panaudojamos kaip priedanga, kuriems mes, piliečiai,  privalome padėti ir juos gerbti. Bet tą reikėtų daryti pagarbiai, sutinkamai su Konstitucija per teisingai sutvarkytos senatvės ar invalidumo pensijas, nežeminant jų iškreiptai įformintomis išmokomis kartu su sovietmečio ir naująja nomenklatūra.

Labai apgalėtina, kad dabartiniai Konstitucinio Teismo teisėjai šitoje situacijoje rodo ypatinga nepagarba Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nors gauna didelį atlygį, o po 9 metų kadencijos visi jie tampa privilegijuotaisiais. Vietoj to, kad siūlyti būdą, kaip grąžinti į biudžetą neteisėtai gaunamos nuo 2003 metų jų kolegų finansinės privilegijas po sėkmingo sprendimo V.Adamkaus „šlepečių” byloje, buvo priimtas sprendimas, kad tų neteisėtų išmokų jiems mažinti negalima?!

Nepaprastai liūdna, kad  ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė nevykdo savo pagrindinės konstitucinės pareigos, numatytos Konstitucijos 134 str. ir neprižiūri (ar sąmoningai “nemato”), kad neteisėtai naudojamas valstybės biudžetas.

Antikonstitucinių privilegijų mastas veda mus prie politinio ir moralinio regreso – mes nesukūrėme ir nekuriame demokratinės pilietinės valstybės bei laisvos visuomenės, kurioje santykiai tarp piliečių būtų grindžiami tiesa, teisingumu ir meile. Būtent todėl socialinė atskirtis mūsų šalyje didžiausia visoje Europos Sąjungoje.

Materialinė atskirtis, kuri kuriama biudžetinių lėšų pagalba, vis didina ir žmogiškąją, moralinę atskirtį. Beveik tapo norma, kai sovietmečio – naujos nomenklatūros atstovai viešai nusikalstomai žemina piliečius, vadina juos šunauja, banditais, vagimis ir durniais. Nekalbant apie tai, kas daroma atokesnėse vietovėse tyliai, be įgarsinimo. Nė vienas iš tų veikėjų, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str.  ir atitinkamu Baudžiamojo kodekso straipsniu, iki šiol nepatrauktas atsakomybėn.

Tas nebaudžiamumas vis didina “elito” įžūlumą su antivalstybinės nuostatos  požymiais. Ryškiausiu šių laikų pavyzdžiu yra Vilniaus mero Šimašiaus veikla. Šis veikėjas be tardymo ir teismo D. Grybauskaitės sprendimu “atleistas” nuo baudžiamos atsakomybės taip vadinamoje Masiulio byloje daro viską, kad Lietuvos Respublikos sostinėje, Vilniuje, negalėtų po valstybės atkūrimo  šimtmečio atsirasti viešoje vietoje, Lukiškių aikštėje, konstitucinis valstybės herbo – Vyčio simbolis. Prie progos verta pastebėti, kad nė vienas iš besikečiančių Lietuvos teritorijos okupantų neišdrįso sunaikinti istorinį, vienintelį Vilniuje Vyčio atvaizdą ant Aušros vartų. Nebent, Jums nepastebint, tą padarys Šimašius.

Pilieti prezidente, manome, kad verta Jums įsisąmoninti ir tai, kad kaimyninėse ES šalyse  -  Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje nuo tokių sovietinio tipo privilegijų atsisakyta iškart po nepriklausomybės paskelbimo ir prie jų negrįžta. Be abejonės, kad ir kitos postkomunistinės šalys, dabartiniu metu priklausančios ES, pasielgė panašiai.

Vakarų, pasiturinčioje Europoje, irgi taupiai leidžiamos tautų biudžetines lėšos. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas po vienos ar dviejų kadencijų saugomas ir išlaikomas valstybės sąskaita tik vieno mėnesio bėgyje. Po to jis pats turi pasirūpinti savimi ir skirtingai nei pas mus, neturi jokių apartamentų ir būstinių, jokių mašinų, būriu patarėjų, padėjėjų, apsauginių ir vairuotojų,  išlaikomų tautos sąskaitą. Tas pats kitose šalyse. Tai kyla klausimas, kodėl mes turime išlaikyti, pvz. multimilionerę D. Grybauskaitė? Ar dėl to, kad liko su sovietų okupantais net po Nepriklausomybės paskelbimo? Kad Lietuvą praskolina visiems laikams, siekdama naudos sau? Ar kad apdovanojo net Lietuvos tautos genocido vykdytoją?!

Gal šitos lėšas geriau būtų nukreipiamos skurstantiems vaikams, kuriems ji demonstravo nenuilstamą meilę? Tuo labiau, kad jos pavardė figūruoja paskelbtame spaudoje asmenų, įtariamų bendravimu su KGB, sąraše.

Tas pats ir su politinėms partijomis. Konstitucijoje, ant kurios Jus, padėjęs ranką, pilieti Prezidente, prisiekėt Tautai, irgi nėra nė mažiausios užuominos apie partijų išskirtinumą ir leidimą prabangiai jiems gyventi skurstančios Tautos sąskaita.

***

Pilieti Prezidente, Jūs ir mes esame Lietuvos Respublikos piliečiais ir turime vienodas teises. Jūs, nepriverstine valia, pareiškėt norą tapti šalies prezidentu, buvot išrinktas ir prisiekėt Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

Tokiu būdu Jūs įgijote didžiulius įsipareigojimus ir įgaliojimus, kuriuos reikia vykdyti. Kaip prezidentui ir kaip vyrui.

Pilieti Prezidente, gerovės valstybė – tai ne tik 100 ml. eurų, kuriuos Jūs galimai rasite socialinėms reikmėms. Tai pirmiausia Konstitucijos ir įstatymų vykdymas, tai atitinkama pasitikėjimo atmosfera šalyje ir atviras bei nuoširdus  dialogas su piliečiais, grindžiamas tiesa, teisingumu ir meile. Kito kelio demokratiniame pasaulyje kol kas nerasta. Jei Jums šis sveikos Lietuvos gyvensenos atgaivinimo kelias netinka - galite tapti paminėtos sistemos įkaitu ir bendrininku.

Linkiu Jums sėkmės ir tikiu, kad skirtingai nuo Jūsų pirmtakės, Jūsų  aparato darbuotojos jau nesiųs piliečiams ir man atsakymų pagal D. Grybauskaitės klišes, kad neva su laiškų yra susipažindinta. Suprask, kad jos ne tik įregistravo laišką, bet ir kažkiek jį pavartė.

Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys          Ryšard Maceikianec

Vilnius, 2019 09 30

Poprawiony: Wtorek, 01 października 2019