Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis viešai pareiškė, kad Lietuva turėtų pasirinkti tarp dviejų projektų – suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje ir dujų jungties į Lenkiją, nes abu projektai neatsipirktų. Toks Lenkijos ministro pareiškimas nėra atsitiktinis. Būdamas Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys negaliu nereaguoti į tokius pareiškimus. Praėjusiais metais Lenkija pasirašė susitarimą su Vokietija dėl dujų tiekimo (reversiniu būdu) iš Vokietijos į Lenkiją dujotiekiu Jamalas-Europa. Šis susitarimas suteikia galimybę Lenkijai importuoti pigesnes dujas, kurias Rusija eksportuoja į Vokietiją Nordstream dujotiekiu, nutiestu Baltijos jūros dugnu (apeinant energetiškai nuo išorės tiekėjų priklausančias ES valstybes nares, tarp jų ir Lietuvą).

Praėjusių metų pabaigoje viešai pareiškiau nuogąstavimus, kad, jei Lenkija pirks pigesnes dujas iš Vokietijos, tikėtina, kad iš Lenkijos pusės nebus skubama tiesti dujotiekį, sujungsiantį su Lietuva. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gamintojams ir toliau bus sunku konkuruoti su lenkiška produkcija ne tik savo, bet ir kitose rinkose, nes Lenkijos gamintojai gamybos procese naudos pigesnius energijos išteklius.

Lenkijos užsienio reikalų ministrui tenka priminti, kad 2009 m. Baltijos regiono valstybės narės susitarė dėl Baltijos energijos rinkos jungčių plano, kuriame numatytos dujų ir elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos bei regioninio suskystintų dujų terminalo statyba. Planu siekiama išspręsti trijų Baltijos valstybių ir Suomijos atskyrimo ir jų priklausomybės nuo vieno energijos tiekėjo klausimą ir įvairinti tiekimo šaltinius Baltijos jūros regione.

Baltijos energijos rinkos jungčių planas yra įtrauktas į visus strateginius Europos Komisijos (EK) dokumentus, kurių negali kvestionuoti vienos ar kitos šalies ministras.

2010 metais EK komunikate dėl 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetų, taip pat Integruoto Europos energetikos tinklo plane aiškiai numatyti prioritetiniai dujų (taip pat ir elektros) koridoriai Baltijos regione. Numatytas Baltijos valstybių integravimas į Europos rinką, tuo tikslu stiprinant jų nacionalinius tinklus ir modernizuojant jungtis su Suomija, Švedija ir Lenkija. Pažymima, kad kiekviename Europos regione turėtų būti sukurta infrastruktūra, kuri leistų užsitikrinti techninę prieigą bent prie dviejų skirtingų dujų (taip pat ir elektros) šaltinių.

2012 m. atliktas Baltijos energijos rinkos jungčių plano įvertinimas ir aiškiai konstatuota, kad rytinėje Baltijos jūros dalyje prioritetai turi būti skiriami dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybai bei regioniniam suskystintų dujų terminalo statybai.

Visa tai reiškia besąlygišką ES finansinę paramą šiems projektams ilgalaikėje finansinėje 2014-2020 m. perspektyvoje. Taigi Lenkijos užsienio reikalų ministro teiginiai, kad dujų jungtis tarp dviejų valstybių – labai brangus projektas ir be finansinės ES paramos yra beprasmiškas, neatitinka tikrovės: ES parama projektui bus skiriama.

Lenkija jau įgyvendintiems Baltijos energijos rinkos jungčių plano projektams yra gavusi nemenką ES paramą: diversifikuojant dujų tiekimą Lenkijai skirta apie 50 milijonų eurų dujų tinklams sustiprinti, dar 14 milijonų eurų – reversiniam dujų tiekimui iš Vokietijos įrengti. Taip pat tenka priminti, kad Lietuva taip pat norėtų nusipirkti pigesnių rusiškų dujų reversiniu būdu iš Vokietijos – taip, kaip jas perka Lenkija. Todėl Lietuva ir siekia, kad nebūtų delsiama su dujų jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statyba.

Be to, kaimyninės šalies ministrui žinotina, kad suskystintų dujų terminalo statyba Klaipėdoje – Lietuvos sprendimas ir komercinis projektas, o ES finansinė parama šiam projektui nebus teikiama. Yra nuspręsta, kad ES parama bus teikiama regioniniam terminalui, kurį numatoma statyti Estijoje arba Suomijoje, o statybas užbaigti 2030-aisiais. Lietuva negali laukti 17 metų, todėl priimtas sprendimas statyti terminalą savo jėgomis ir jį pradėti eksploatuoti 2014 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad Lietuva jau netolimoje ateityje turės alternatyvų dujų tiekimą ir galimybę pigiau įsigyti dujų. Ir šis sprendimas – statyti savo terminalą – yra teisingas.

Tenka priminti, kad EK yra įsipareigojusi užtikrinti, jog po 2015 m. ES neliktų energetiškai izoliuotų valstybių narių ir regionų. EK į Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį žvelgia ne kaip į ekonominį, bet kaip į politinį projektą.

Jokiame ES dokumente nėra parašyta, kad valstybės narės turi rinktis – statyti dujų terminalą ar tiesti dujų jungtį. Visi projektai yra laikomi neatsiejama Baltijos energijos rinkos jungčių plano dalimi, o jų tikslas – didinti regiono energetinį saugumą. Todėl Lenkijos užsienio reikalų ministro teiginiai, kad Lietuva turi rinktis tarp dujų terminalo ir dujų jungties, neturi jokio pagrindo.

Tokius pasisakymus tenka vertinti kaip siekį, kad Baltijos jūros regiono valstybės turėtų skirtingas apsirūpinimo energija sąlygas. Kaip siekį silpninti kaimyninių valstybių konkurencingumą ir išlaikyti jų priklausomybę nuo trečiųjų šalių energetinės politikos.

Delfi.lt 2013 m. kovo 5 d.