…Nie należy zapominać, że demokracja to jeszcze nie wolność. Demokracja to tylko równość. Dopiero liberalizm jest ­wolnością. Połączenie równości z wolnością ma wreszcie stwarzać ów ideał, który wszyscy pragniemy osiągnąć. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

Ne nuo mūsų Latvija prasidėjo ir ne mumis Latvija baigsis – mūsų tėvuose ji prasidėjo ir mūsų vaikuose ji nesibaigs. Latvija yra idėja, kurioje mes visi atsispindim. Mes esam Latvijos idėjos nešėjai, mes nešame baltų idėją – nemirtingą kaip akmenys, kintančią kaip vandenys, begalinę kaip dangus.
Nuo birželio 30 iki liepos 7 dienos Ryga buvo dūzgiantis avilys – į ją suvažiavo visos šalies ir užsienio latviai, kad dalyvautų XXV visuotinėje latvių dainų ir XV šokių šventėje. Kiekvieną dieną vyko įvairiausi renginiai, į kuriuos plūste plūdo rygiečiai ir miesto svečiai. Šventės organizatoriai pakvietė į 62 renginius – 21 mokamą ir 41 nemokamą. Šventės uždarymo vakaras įvyko vakar, liepos 7 dieną, tačiau iš tiesų baigėsi tik šiandieną, 6.30 val. ryte.

Kas latviams yra dainų šventė? Tai, kad ši tradicija yra įtraukta į nematerialaus paveldo sąrašą UNESCO, – tik menkas jos vertės patvirtinimas. Latviams jų dainų šventė – visuotiniai atlaidai, didysis tautos susirinkimas, dvasios stiprinimo apeigos, susidainavimas, susigrojimas, susišokimas... Vadinasi, vienybės, susitelkimo patikrinimas ir įtvirtinimas. Jei kada kam tektų dalyvauti tokioje šventėje – pajustų žodžiais nenusakomą jėgą. Sykiu tai yra ir nacionalumo įtvirtinimas. Kai Lietuvoje dienraščių lyderis gąsdina visus, kurie norėtų didžiuotis savo tapatybe, suėmimu, baudomis ar net baisesniais baubais, latviai ne tik ja didžiuojasi, bet ir visų valstybės vadovų vardu pareiškia pasauliui – Latvija yra ir bus per amžius.

Visas dienas XXV visuotinę latvių dainų ir XV šokių šventę transliavo nacionalinė Latvijos televizija. Jau birželio 29 dieną visi stebėjo 52 geriausių Latvijos chorų varžybas, kitomis dienomis – šokėjų pasirodymus ir pučiamųjų instrumentų orkestrų varžytuves; atidarymo dieną buvo transliuojamos ir šventos Mišios, sakralinės muzikos koncertas ir atidarymo iškilmės; liepos 1 dieną žiūrovams pristatyta geriausių latviškų tautinių kostiumų eisena, o liepos 2 dieną chorų dirigentų bei įvairių Latvijos muzikų koncertas, skirtas Jazepo Vytuolo (Jāzeps Vītols, kompozitorius, pedagogas) gimimo 150-osioms metinėms; liepos 3 dieną buvo galima klausytis jungtinių pajėgų koncerto – grojo geriausi Latvijos simfoniniai orkestrai, geriausi profesionalūs ir mėgėjų chorai bei iškiliausi solistai; liepos 4 diena pirmą kartą šios šventės istorijoje buvo skirta tautinių mažumų kolektyvų pasirodymams; liepos 5 dieną koncertavo tautiniai kolektyvai, 60 pučiamųjų instrumentų orkestrų Rygos gatvėse ir aikštėse; šokių kolektyvų pasirodymas „Tėvų lieptai“ įvyko liepos 6 d. Daugavos stadione ir buvo skirtas tautos istorinei atminčiai bei vertybių paveldėjimui; liepos 7 d. nuo ryto buvo galima stebėti dalyvių eiseną per Rygą ir baigiamąjį jungtinį koncertą „Lyguo!“ ("Līgo!") Mežaparke, kuriame dalyvavo 427 chorai, 30 tautinių šokių kolektyvų, 37 pučiamųjų instrumentų orkestrai.
Baigiamajame koncerte dainavo 15 400 chorų dainininkų, šoko 700 šokėjų, grojo 1200 orkestrų pūtikų. Apskritai šiųmetėje dainų ir šokių šventėje dalyvavo 40 600 dalyvių iš Latvijos ir viso pasaulio. Rekordinis šokėjų kolektyvų skaičius – 603 kolektyvai, chorams atstovavo 388 kolektyvai, o vokaliniams ansambliams – 224 kolektyvai. Iš užsienio į šventę dalyvauti atvyko 1 300 latvių.

Baigiamajame koncerte dalyvavęs Vokietijos prezidentas Joahimas Gaukas sakė, kad jam iki šiol apie latvių dainų ir šokių šventę yra tekę tik girdėti, lyg tai būtų koks mitas, ši šventė visuomet buvo baltų nacionalinio identiteto ir apsisprendimo įrodymas, tačiau pamatęs jis prasitarė, kad tai jo vizito aukščiausioji gaida.

2013-07-08, www.ekspertai.eu

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com