Rugsėjo 23 d. Odminių g. pašventinta memorialinė lenta, skirta prel. Mykolui Krupavičiui. Jis dešimtuoju numeriu pažymėtame name gyveno 1918 metais.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis kariuomenės ordinariato Šv. Ignoto bažnyčioje. Šv. Mišioms vadovavęs ir vėliau memorialinę lentą šventinęs vysk. Gintaras Grušas priminė, kad name, prie kurio pritvirtinta atminimo lenta, gyveno ne tik prel. M. Krupavičius, bet ir kitas valstybės kūrėjas vysk. Mečislovas Reinys. „Prelato Mykolo Krupavičiaus viso gyvenimo aistra – Lietuva ir jos reikalai“ – kalbėjo vyskupas.

Visiems susirinkus Odminių gatvėje, europarlamentaras Vytautas Landsbergis padėkojo mons. Alfonsui Svarinskui, kuris rūpinosi leidimais ir šios atminimo lentos padarymu. Profesorius įvertino didelį dvasininkijos indėlį į Nepriklausomos valstybės sukūrimą.
Kariuomenės vadas  generolas leitenantas Arvydas Pocius apgailestavo, kad per dvidešimt dvejus metus Lietuva per mažai įamžino valstybės kūrėjų, šis įamžinimas – graži iniciatyva.
Renginiui vadovavęs mons. A. Svarinskas džiaugėsi, kad į šią šventę susirinko daug bendražygių, prel. M. Krupavičiaus darbus vertinančių žmonių.
Prel. Mykolas Krupavičius baigęs Seinų kunigų seminariją ir Petrapilio dvasinę akademiją dirbo Voroneže. 1917 m. įkūrė Krikščionių demokratų partiją, vėliau buvo šios partijos Centro komiteto pirmininku. Revoliucinio tribunolo nuteistas mirties bausme, bet pavyko pasitraukti iš Voronežo ir grįžti į Lietuvą. M. Krupavičius buvo Steigiamojo Seimo, Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo atstovas. 1923-1926 m. – žemės ūkio ministras. Daugeliui žinomas kaip žemės reformos iniciatorius ir vykdytojas (1918 m. išrinktas sudarytos Žemės reformos komisijos pirmininku). 1927 Lilyje ir Tulūzoje studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę, žurnalistiką. Kunigavo Garliavoje, Veiveriuose, Kalvarijoje. 1942 m. gruodžio 5 d. suimtas gestapo, 1943 m. internuotas Regensburgo karmelitų vienuolyne, po poros metų išlaisvintas JAV kariuomenės. Gyveno Vokietijoje, vėliau persikėlė į JAV kur aktyviai veikė Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komitete, buvo jo pirmininkas.

G. Marcinkutė