JAV kaip Feniksas iš pelenų vėl kelia galvą. Maždaug po penkerių metų Amerika galės patenkinti praktiškai visus šalies degalų ir energijos poreikius. O svarbiausiose pramonės šakose pasivys į priekį įsiveržusią Kiniją, skelbia „The Daily Telegraph“.
Prielaidos, jog JAV neišvengiamai juda link ekonominio ir strateginio nuosmukio, kaip kad buvo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai iškilo Japonija, po penkerių metų bus visiškai pamirštos. Skaitytojai jau žino apie vadinamąją „skalūnų revoliuciją“, pavertusią JAV pirmaujančia gamtinių dujų gamintoja, aplenkusią net Rusiją.

Mažiau žinoma apie hidraulinio skaldymo technologiją – uolų skaldymo stipria vandens srove technologiją, kuri padės išsiveržti į priekį ir skalūnų naftos srityje. Daugiausia tokios naftos išgaunama iš telkinių Šiaurės Dakotoje, Teksase ir Vidurio Vakarų teritorijoje.
Šiuo metu JAV jau patenkinta 72 proc. šalies naftos paklausos. Prieš dešimt metų šis skaičius siekė vos 50 proc.
 
„Pagaminta Amerikoje, ir vėl“, teigiama „Boston Consulting Group“ parengtoje atskaitoje. Ten skelbiama, jog jau dešimtmetį trunkantį kasmetinė 16 proc. darbo užmokesčio Kinijoje infliacija praktiškai užpildė atotrūkio spragas. Kinija jau nebėra ta vieta, kur stovinčios jėgainės pigiai aprūpina JAV energijos atsargomis.

Jau artėja lūžio taškas ir kompiuterių, elektronikos, pramoninės įrangos, automobilių ir motociklų detalių, plastiko ir gumos, metalų apdirbimo ir net baldų pramonės šakose.
„Didžioji dalis pramonės veiklos sričių, per pastaruosius dešimt metų persikėlusių į Kiniją, jau labai greitai sugrįš“, - teigia „Boston Consulting Group“ ekspertas Haroldas Sirkinas.

„Nuo produktyvumo priklausančio atlyginimo“ atskirtis JAV nuo 22 proc. 2005 metais iki 2015 metų pasieks 43 proc. (JAV pietuose net 61 proc.). Pridėkite dar transportavimo išlaidas, nuogąstavimus dėl patikimumo, technologijų piratavimą ir viskas pasidaro aišku kaip dieną – visi keliai veda atgal į JAV.
„Boston Consulting Group“ ekspertai tikisi, jog iki šio dešimtmečio vidurio į JAV iš Kinijos sugrįš per 800 tūkst. darbo vietų pramonės srityje. Tikimasi pelningų rezultatų – iš viso darbo vietų pasidaugins iki 3,2 mln. O tai jau gera pradžia keliant galvą po ekonomikos nuosmukio.

Dėl dabartinės duobės pramoninėje bazėje Europa gali kaltinti tik pati save. Žemynas siekė savos rezervinės valiutos, nesuvokdamas, kiek daug tai kainuos.
Kinija ir kylančios kitos rezervų turinčios šalys didelę dalį savo tyrimų 10 trilijonų JAV dolerių (25 trilijonai Lt) atsargų iškeitė į Europos pinigų sąjungos (EMU) obligacijas ir taip sumenkino dolerio svarbą. Rezultatas aiškus – euras per stiprus net pusei Europos pinigų sąjungos valstybių narių.

Su prekyba tampriai susijęs doleris po truputį smuko visą pastarąjį dešimtmetį – nuo 2001 metų jo vertė sumenko net 37 proc. Ši tendencija tarsi atkartoja situaciją XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai JAV deficitas pasiekė 3 proc. BVP. O dar 1991 metais JAV biudžetas buvo perteklinis.
Charlesas Dumas ir Diana Choyleva iš „Lombard Street Research“ savo knygoje „The American Phoenix“ tvirtina, jog toks scenarijus vėl gali pasikartoti.
Staigus posūkis JAV naudai yra gana reliatyvus. Iš tikrųjų jis nebūtinai byloja apie sveiką JAV atsigavimą po krizės. Pasaulinė ekonomikos depresija truks tol, kol Vakarų pasaulis ir toliau vykdys griežtą fiskalinę politiką, po truputį bandys išpirkti skolas, o Kinija bandys išsaugoti nesprogusį kreditų burbulą.

Bet kokiu atveju, Amerika išlaikė kelis kozirius ir gali didžiuotis tikrai ne vien turėdama 16 iš 20 geriausių pasaulio universitetų.
JAV gali pasigirti didesniu nei 2 vaikų šeimai gimstamumu, o tai kalba apie galimybę atsikratyti skolų. Tuo tarpu Japonijos, Kinijos, Korėjos, Italijos, Vokietijos ir Rusijos laukia demografinis smukimas.
Muilo opera, kurioje šiuo metu gyvena Europos pinigų sąjunga, aiškiai pademonstravo, kodėl Amerika – autentiška valstybė, vienijama vienos kalbos ir daugiau nei du šimtus metų apimančios kolektyvinės atminties, turinti institucijų, kurios galiausiai pradėjo efektyviai dirbti, gali sugrąžinti sistemą į reikiamas vėžes.

Taigi, XXI amžius gali vėl būti Amerikos amžius.