…My, Wilnianie…(…) Tuśmy wrośli od wieków, w tę Ziemię Wileńską i nikt jej obrazu z serca nam wyrwać nie jest w stanie. I po największej nawet burzy, ci z nas, co się ostali, zdrowi czy ranni, z okopów, lasu czy piwnic, z zagranicy, czy tylko z domu, wrócimy do swej ziemi i będziemy ją orać. Józef Mackiewicz. Gazeta Codzienna, 1939

Žinot, kas ypatingai džiugina girdint pastarųjų dienų naujienas dėl Nobelio taikos premijos laureatų ir Krymo tilto? Tai, kad sugrįžta jausmas, jog pasaulyje vis dėlto yra teisybė. Jog anksčiau ar vėliau ji triumfuos.
Jausmas, kuris jau senokai buvo nustumtas į šalį. Nes aplinkui matėme įteisintus nusikaltimus, kvailystes ir nebaudžiamą bukumą, siautėjant menkystas, niekšus ar atvirus begėdžius, kurie jau buvo įtikėję galintys spjaudyti visiems į veidus ir daryti, kas tik šaus į galvą, nesulaukdami jokio rimtesnio atkirčio ar atsakomybės. Kurie manė turi teisę pakasti savo niekšybes ir apsimesti, kad jų nebuvo, o apie jas prabylančius visaip juodinti ir persekioti.

Žvelgiant į ilgėlesnio laikotarpio žmonijos raidą, peršasi nuomonė, kad nuo Saulės ciklų ar kitų priežasčių valstybės pakaitomis išgyvena asmenybių arba vidutinybių dominavimo ciklus. Dominuojant asmenybėms, vyksta aktyvūs kūrybiniai procesai, suklesti ekonomika ir kultūra. Dominuojant vidutinybėms, vyrauja gyvulinio vartojimo ideologija, niekinamos ir puldinėjamos asmenybės, represiniai dariniai naikina ne tik kultūrinį paveldą, bet ir žmones.                                                      Analizuojant nūdienos reiškinius, atrodo, jog dalyje europinės civilizacijos kraštų vidutinybės vis įžūliau braunasi į valstybės vadybos sferą. Ar vertintum mongolizuotų slavų kraugeriškus siekius, ar savo įžvalgas susiaurintum iki mūsų krašto tautinio bendrabūvio apraiškų, pripildytų tautonaikos recidyvų, negali atsikratyti minties, jog išmintis neranda sau vietos žmonių galvose.

2022 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Mokslų Akademijoje įvyko konferencija Vilniaus Universiteto serveriuose kaupiamo internetinio leidinio“Enciklopedija Lietuvai ir Pasauliui” (www.lietuvai.lt) dabarties ir ateities tema. Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad per 10 egzistavimo metų ši enciklopedija (toliau – ELIP) savo apimtimi tapo didžiausia lietuviška internetine informacine baze.

Stebint, kas vyksta Lietuvos viešųjų diskusijų arenoje, susidaro įspūdis, kad žymi dalis mūsų tėvynainių į diskusijoms skirtą erdvę veržiasi ne diskutuoti, o pademonstruoti patologišką savo tulžies funkciją. Ypač tai išryškėja skaitant kai kuriuos komentarus, skirtus profesoriui Ignui Vėgėlei. Pabandykime apibendrinta faktų kalba apibūdinti tai, apie ką kalba ir rašo advokatas Ignas Vėgėlė mūsų visuomenei aktualiais klausimais.

„Vienintelis dalykas, kurio pasimokome iš istorijos, yra tai, kad nieko iš jos nepasimokome“. G. Hėgelis.

Laisvas žodis visada buvo didžiausias tironijų ir dogmatinių ideologijų priešas, o cenzūra – ginklas prieš neparankius kalbėtojus. Skaudžios XX amžiaus pamokos privertė suprasti žodžio laisvės svarbą demokratijoje ir įtvirtinti ją žmogaus tiesių dokumentuose. Vakarietiškos valstybės tik išimtinais atvejais gali riboti kalbą.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com