…Zróżnicowany narodowościowo kraj nasz stanowi część Litwy hi­storycznej - i nas - ludzi mego pokolenia - wychowywano jako Li­twinów, oczywiście w tym znaczeniu, w jakim był Litwinem Mickie­wicz, gdy wołał: „Litwo, ojczyzno moja”. Marian Zdziechowski. Idea polska na kresach, 1923

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnį už ligų (tarp jų ir protinio neįgalumo) simuliavimą karo prievolininkas baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tai reiškia, kad pilietinės priedermės nevykdymas kriminalizuotas dėl to, jog čia įžvelgiama pavojingumo visuomenei požymių. Išties, galima daryti prielaidą, kad tuo atveju, jeigu šalį užpultų priešas, karinio parengimo negavęs pilietis būtų menkiau pasiruošęs ginti savo Tėvynę. Tarkime, ilgalaikės taikos sąlygomis, kai šalies gyventojų karybos apmokymai neturi pritaikomosios paskirties, dėl ligos simuliavimo neatlikęs karo prievolės asmuo gal realiai ir nepažeistų kieno nors interesų. Nežiūrint to, ligos simuliavimas, kai tokia veika kriminalizuota, net ir nesukėlus viešiesiems interesams neigiamų padarinių, gali virsti asmens laisvės atėmimu.
Kokią žalą visuomenei daro pareigūnas, ypač jeigu jam patikėtos svarbios funkcijos teisminėje valdžioje, kai jis simuliuoja profesinį neįgalumą, tariamai nesuvokęs įstatymo paskirties ir prasmės?

Rokiškėnai, savo šalies patriotai, valstybinės šventės išvakarėse 2020 03 10 sulaukė netikėtos „dovanos“, tai yra publikacijos vietiniame laikraštyje „Sirena“, skambiu pavadinimu „Dauguma rokiškėnų nepatenkinti gyvenimo pokyčiais laisvoje Lietuvoje“. 

2019 sausio 4 d. trečią kartą pasiuntėme Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai ir ES Komisijos atstovybei Lietuvoje prašymą baigti milžiniško masto korupcinius biudžetinius mokėjimus valstybinių pensijų ir rentų forma sovietmečio ir naujajai nomenklatūrai, kurie veda prie vis didesnės atskirties ir skurdo Lietuvoje. Tuo labiau, kad tokie mokėjimai vienareikšmiai prieštarauja mūsų šalies Konstitucijai (29 ir 52 str.), Sodros įstatymui bei Europos Sąjungos rezoliucijoms ir direktyvoms, nukreiptoms atskirties ir skurdo mažinimui.

Ar gali žmogus būti lojalus savo valstybei, kai tos valstybės vardu veikiantis teismas pripažįsta jį kaltu dėl to, kad žmogus patikėjo tos pačios valstybės  išduotu jam dokumentu?  Greta to, teismas įpareigoja žmogų nugriauti savo lėšomis  valstybės nustatyta tvarka  pasistatytą jo vienintelį gyvenamąjį būstą, kai visos šeimos santaupos ir paimtas kreditas panaudoti to būsto statybai. Kaip toliau  gyventi žmogui, jeigu teismo sprendimu  jis prievartaujamas ne tik likti benamiu, bet dar ir prasimanyti lėšų savo būstui nugriauti? Ar gali pilietis jaustis saugiai savo Tėvynėje, kai valstybės vardu veikiančios institucijos tuo pačiu laikotarpiu  nustato visai skirtingą tvarką, lyg vienoje vietoje veiktų kelios priešiškos valstybės?

Nors Adomas Mickevičius tobuliausius savo kūrinius parašė lenkų kalba, tačiau savo Tėvyne jis laikė Lietuvą. Dėl to pagal A. Mickevičiaus tautojautą savo Tėvynę ir tautybę nevalia sieti vien su gebėjimu kalbėti kuria nors kalba arba tautybę kaip prekę pasirinkti pagal patogumą ar naudingumą.

Tiesa, yra individų, kurie be jokio objektyvaus pagrindo įvardija save ne tik kokios nors realiai nepagrindžiamos nacionalinės priklausomybės atstovais, bet ir tituluojasi, pavyzdžiui, Prancūzijos imperatoriumi Napaleonu arba kuriuo nors LDK kunigaikščiu, tačiau oficialūs asmenys, vadovaudamiesi objektyvumo kriterijais, tokiais jų nepripažįsta ir duoklių jiems nemoka.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com