Valstybės gynimo klausimus koordinuojanti Valstybės gynimo taryba (Konstitucijos 140 str.) lyg ir turėtų rūpintis ne tik ginkluote, bet ir civilių žmonių apsauga. Viešai pateikiama informacija apie požeminių priedangų stygių perša mintį, kad esamas ir greitai pritaikomas požemines patalpas su gelžbetonine perdanga ne tik reikėtų saugoti, bet ir įrenginėti.
Kadangi planuojamoje vaikų stovyklavietėje Trakų miesto teritorijoje, statant regyklą ir gyvenamąsias- administracines patalpas, po jomis buvo įrengtos per 250 kv. m požeminės patalpos, kurių pritaikymas priedangai reikalauja minimalių sąnaudų, norėtųsi tai ne tik išsaugoti, bet šiandieninių grėsmių sąlygomis imtis jų pritaikomojo sutvarkymo.

Czytaj więcej: Jonas Ivoška. Kaip išsaugoti požeminę priedangą, kai teismas reikalauja ją naikinti

Tyrinėjimų ir samprotavimų apie spalvų ir ženklų reikšmę tautos vėliavoje tarsi netrūktų, išvadą dėl teisingo pavadinimo ir pats esu paskelbęs jau prieš dešimt metų (apybraižoje Gauniai, su 19…28 išnašomis į kitų žinių šaltinius) — bet ir toliau tas „herbas“ (gerbas) klaidingai tebevadinamas „Vytimi“, netgi „Vyčiu“ ne tik žiniasklaidoje, bet ir oficialiai, jau ir šnekamojoje kalboje. Vasario šešioliktosios proga manau reikia pagaliau išdėstyti visus duomenis ir argumentus išsamiau, atskira apžvalga.

Czytaj więcej: Vladas Polubinskas. Vytis ne kaunius

Šiandien visa Lietuva mintyse stovėdama ant įsivaizduojamo Palangos tilto turi progą grožėtis dar vienos politinės partijos saulėlydžiu – socialdemokratų. Nors jie yra reitingų lyderiai ir už juos šiuo metu balsus atiduotų maždaug 16 proc. rinkėjų, bet šis plikas skaičius nieko nesako ir nepaaiškina, kokioje gilioje moralinėje ir vertybinėje krizėje atsidūrė ir ši partija. Tai tiesiog ženklas, kad TS-LKD ir jų koalicija visiems įgriso iki gyvo kaulo, ir eilinį kartą suveikė politinė švytuoklė.
Populiariausia partija nesugeba iškelti savo kandidato prezidento rinkimuose. „Nesugeba“ – netikslus žodis. Vieša paslaptis, kad LSDP pirmininkė paprasčiausiai nenori rizikuoti ir visai nepageidauja iškeisti ramaus, gerai apmokamo ir patogaus gyvenimo Briuselyje į Lietuvos realybę, o kiti kandidatai realių šansų neturi. Taigi, socialdemokratams iš savo programos ir komunikacijos reikėtų išbraukti žodžius „vertybės“ arba „tarnavimas visuomenei“, nes dabar tai tik tušti žodžiai be jokio turinio.

Czytaj więcej: Šalies politinė sistema vis giliau grimzta tuščių lozungų, feikinių vertybių ir melagysčių pelkėje

Pastarojo meto  kelių žiniasklaidos priemonių publikacijose Konstitucinis Teismas buvo įvardintas kaip Lietuvos valstybingumo kenkėjas. Į tai sureagavęs vienas Žurnalistų sąjungos narys pateikė užklausą  Konstituciniam Teismui ar tai nėra nepagrįstas valstybinės institucijos šmeižtas. Į užklausą buvo gautas LR Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjos viešiesiems ryšiams Giedrės Maksimaitytės (toliau – KT patarėja) atsakymas. Atsakymo autorė, be kita ko, paaiškino, kad Konstitucijai priešingų įstatymų Konstitucinis Teismas dažnai nesiima vertinti, jeigu dėl  to kreipiasi privatūs asmenys, nors ir vadovaudamiesi įstatymu nustatyta individualaus konstitucinio skundo pateikimo tvarka. KT patarėja nurodė, kad Konstitucinio Teismo teisėjai dažnai savo nuožiūra  formuoja individualių konstitucinių skundų priimtinumo praktiką. Atsakyme rašoma, kad ,,nežinybingais Konstituciniam Teismui dažnai pripažįstami, be kita ko, tokie individualūs konstituciniai skundai, kuriuose keliami teisės taikymo klausimai”. Kyla pagrįstas klausimas: ar netaikomas įstatymas ar kitas teisės aktas gali sukelti kokias nors teisines pasekmes ir tapti atitikties Konstitucijai patikrinimo objektu? Sunku suprasti, kokia galėtų būti prasmė teikti Konstituciniam Teismui individualų konstitucinį skundą dėl to teisės akto, kuris nėra taikomas? Juk tokiu (netaikomu) įstatymu ar kitu teisės aktu  nėra pažeidžiami kieno nors interesai, todėl toks įstatymas pagal nustatytąją tvarką net ir nėra teiktinas vertinti.

Czytaj więcej: Kodėl valstybė moka atlyginimus už tyčiojimąsi iš jos?

Gal ne visi prisimena, kad 1998 m. birželio 30 d. įstatymu Nr.VIII-823 KGB (VSK) buvo pripažinta nusikalstama organizacija. Buvusiems VSK kadriniams darbuotojams buvo uždrausta 10 metų dirbti valstybės pareigūnais arba tarnautojais valstybės valdžios ir valdymo, savivaldos, krašto apsaugos institucijose, Valstybės saugumo departamente, policijoje, prokuratūroje, teismuose, diplomatinėje tarnyboje, muitinėje, Valstybės kontrolėje ir kitose kontrolę ir priežiūrą vykdančiose valstybės institucijose, advokatais ir notarais, bankuose ir kitose kredito įstaigose, strateginiuose ūkio objektuose, saugos tarnybose (struktūrose), kitose tarnybose (struktūrose), teikiančiose detektyvų paslaugas, ryšių sistemoje, švietimo įstaigose pedagogais, auklėtojais ir šių įstaigų vadovais, taip pat neleista dirbti darbo (eiti pareigų), susijusio su ginklo turėjimu.
To meto duomenimis iš menamo 118 tūkstančių VSK darbuotojų skaičiaus 1589 prisipažino apie savo bendradarbiavimą. Prisipažinusieji KGB bendradarbiai nežinia nuo ko buvo įslaptinti.

Czytaj więcej: Kurios valstybės interesams atstovauta, įslaptinant KGB (VSK) bendradarbius