…Zróżnicowany narodowościowo kraj nasz stanowi część Litwy hi­storycznej - i nas - ludzi mego pokolenia - wychowywano jako Li­twinów, oczywiście w tym znaczeniu, w jakim był Litwinem Mickie­wicz, gdy wołał: „Litwo, ojczyzno moja”. Marian Zdziechowski. Idea polska na kresach, 1923

2012 metų kovo 23 dieną antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su Laimute Stankūnaite, buvo panaudota prievarta prieš mažametę. Per televiziją ir internete viešai paskelbtoje filmuotoje medžiagoje visi galėjo matyti keliasdešimties policininkų žiedu apjuostą kiemą, o namuose – su nebyliu viską stebėjusios antstolės ir aukšto policijos pareigūno pritarimu bei talkinant veidus kaukėmis slepiantiems apsaugininkams grobiamą, tąsomą, gniaužomą mergaitę. Šiuose vaizduose taip pat matėme apsaugos darbuotojo staigiu koviniu veiksmu partrenktą ant grindų mažametės močiutę. Matėme išdaužytais dantimis, kruvinu veidu močiutės seserį.

Valdžia dabar tik tuo ir užsiėmusi, kad kaip nors įtikintų visuomenę palikti ją po rinkimų valdžioje. Tam yra naudojamos daugiapakopės poveikio priemonės. Kaip jau anksčiau esu minėjęs, į priešrinkiminę smegenų prievartavimo akciją valdžia investavo 91 mln. litų mūsų pinigų, gerinasi žiniasklaidai mažindama PVM spaudai. Lietuvos klaninė televizija LRT rodo kapinių tonu bekalbančias galvas, kurios visi kaip vienas tikina, kad partokratiniai valdžiažmogiai yra be galo kompetentingi vadovai, vieninteliai šį bei tą supranta apie valstybės valdymą. Todėl išsirinkus savo interesus atstovaujančias jėgas bus mums labai skaudu dėl savo pasirinkimo.

Neseniai buvo atlikta  apklausa ar Lietuva turėtų  reikalauti atlyginti iš Rusijos okupacijos žalą. Dauguma respondentų, 54  proc., atsakė teigiamai. Tai gana retas atvejus, kai mano nuomonė sutampa  su daugumos nuomone.

Artėjant Seimo rinkimams Lietuvoje gimė dar viena politinė partija – „Lietuvos sąrašas“.
Partijos steigiamasis suvažiavimas surengtas ketvirtadienio popietę Simono Daukanto aikštėje, šalia Prezidentūros, Vilniuje. Nors tokiam susirinkimui, policijos pareigūnų teigimu, leidimas nebuvo gautas, pasak vieno iš partijos steigėjų, partijos pirminiku išrinkto Dariaus Kuolio, tai negali būti kliūtis žmonėms susirinkti viešose miesto erdvėse: „Koks įstatymas draudžia lietuviams susirinkti savo aikštėse? Šitos aikštės buvo kuriamos tam, kad lietuviai jose rinktųsi, būriuotųsi ir bendrautų. Čia susirinko draugų, bičiulių būrys tarnauti savo valstybei, savo respublikai, o jūs sakot, kad tai – nelegalu. Mes sakom, kad tai yra legalu ir labai gerai.“

 Mūsų valstybėje yra gana neįprasta situacija – turime tris valstybingumą simbolizuojančias šventes: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. Taip su istorinėmis valstybės atkūrimo datomis kitose šalyse retai susiklosto. Dažniausiai minima viena diena. Tai kodėl taip nutiko Lietuvoje?
Mūsų valstybės raida gana sudėtinga: ne kartą į mūsų žemes kėsinosi priešai, buvome užgrobti ir teko kovoti dėl savo išlikimo. Vis dėlto mes kaip tas mitinis feniksas sugebėdavome pakilti iš pelenų ir išlikti. Niekada nesusitaikėme su pralaimėjimu ir valstybės netektimi.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com