…Do Mackiewicza nikt nie chciał się przyznać i dlatego, że taki literacko zacofany, i dlatego, że okropny reakcjonista, ale czytali, aż im się uszy trzęsły. Pośród znanych mi polskich literatów nikt tak nie pisał. Szlachcic szaraczkowy, jak go nazwałem, z tych upartych, wzgardliwych, zaciekłych milczków, pisał na złość. Na złość całemu światu, który czarne nazywa białym i nie ma nikogo, kto by założył veto. I właśnie w tej pasji jest sekret jego stylu. Czesław Miłosz. Kultura,  1989

Bitutės

Nuo blindės, šalpusnės – į avilio vidų...
Netrukus šimtai jų į klevą suskrido.
Dar kelios savaitės – jau soduose groja.
Klausai, svaiginiesi tuo žemišku Rojum.

Kur pienės, avietės ar liepa skarota,
Atrodo, bitutėms tikra medaus puota.
Iš tikro pilkutė, aplankius žiedelį,
Suranda nektaro mažutį šlakelį.

Bet tūkstančiams dūzgiant per ištisą dieną,
Mes pilstom jų triūsą kaip žalmargės pieną,
O kartais dejuojam: „Prasti bičių metai“,
Nes, vežant medutį, nesubraška ratai.

Ir visgi bitelė – didžiulė vertybė
Už auksą brangiau jos beribė kantrybė.
Kai valgome vaisių, daržovę ar uogą
Neturim pamiršt ir bitutės pasogą.

 Nelinktų nuo vaisių obels ilgos šakos,
Nebūtų link daržo išmindžiotas takas,
Jei žydint tenai neskraidytų bitutės.
Jos mezgamam vaisiui kaip krikšto motutės.

Nektaras, žiedadulkės, pikis, balzamas –
Jų kvapo pritvinksta ne vien bičių namas.
Čia visas bitynas ir prieigos plačios
Mus skatina šūktelt: „Bitutės, Jums ačiū !“

2010 m. rugpjūčio 7 d.
 

Dzūkų grynuolis

Ar žemė mums kėlė žolę,
Ar žolės sūpavo rasą,
Kai tarsi princą gražuolį
Išvydom Vaisietą basą?

Iš ten, kur Dzūkijos pušys,
Kur gyvas Perlojos gandas
Atėjo, žodį išpuošęs,
Tikrasis Krėvės studentas.

Ir vien dėl laisvojo Aro,
Kurį Lietuva pamilo,
Kažkam norėjosi karo,
Kažkam – laisvų dzūkų šilo...

Nelengvas laukė grįžimas
Po Aro skrydžio į sceną,
Bet lėmė pasiryžimas,
Kurs Aro širdy gyvena.

Tad sklando padangėj Aras,
Gentainiai Lietuvą gina,
Artojai žemelę aria,
Vaisieta posmais gaivina.

Prakilnios Vaidilos maldos.
Jis tvirtas tartum jaunuolis.
Dievų galybė užvaldo,
Kai kalba dzūkų grynuolis.

2010 m. rugsėjo 22 d.
   

Naujieji bolševikai

Tarsi piktybiniai navikai
Veši naujieji bolševikai.
Prieš darbštų, kuriantįjį pradą
Jie tešlagalvių ordas veda.

Įvairūs ziuliai, kienės, knystai,
Prikvietę tinginių, menkystų,
Jie „bambalius“ gamta vadina
Ir tai nuo šeimininkų gina.

Akiplėšos ultražaliukai –
Nuoseklūs Stalino anūkai –
Nebando patys miško veisti
Vien kurkia: „Draust! Atimt! Neleisti!“
               –  –  –
Tikroji bolševizmo sėkla –
Nužmogintų idėjų šmėkla
Vis dar klajoja po Europą
Naujais vardais, nauja pakopa.

Prislėpę klasinę doktriną
Jie „viešą interesą“ gina
Ir pasiklydę žodžių masėj
Nežino, kas tas ginamasis.

Visa jų tariama teisybė –
Tai šventabambiška liuosybė
Ir demagogijos substratas,
Kuriame lindi biurokratas.
                                   * * *
Pažink: naujieji bolševikai –
Darnos, dorovės išdavikai;
Saldžiai įžūlūs, siekią kilti
Smailom etnosadisto iltim.

2010 m. gruodis


 

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com